Atostogos praėjo labai greitai. Beveik visas šias savaites Harry galima sakyt gyveno pas mane. Mudviejų santykiai tobuli..bent jau dabar.
Šiandien pirmadienis. Pirma diena po atostogų. Liko vos pora mėnesių ir mokykla baigta. Turiu užslėptą svajonę. Norėčiau būt modelis. Galbūt man kažkas išeis.
Po pamokų mane Harry parvežė namo.
-Ačiū kad parvežei-pakštelėjau į lūpas
-Prašom-šyptelėjo. Susitiksim vėliau-persisvėręs per mane atidarė dureles
-Čiau-išlipusi pasakiau ir uždariau duris
Pamojavau ir palaukiau kol jis nuvažiuos. Kai automobilis išnyko nuėjau į namus. Nustebau nes juose pamačiau kad mama ir tėtis grįžę. Keista. Nejau kažkas atsitiko?
-Sveiki. Kodėl taip anksti namie-priėjusi apkabinau abu. Jie atrodė rimti
-Sėskis Hanna. Turim tau kai ką pasakyt-pasakė mama
-Kas yra? Negasdinkit manęs-atsisėdau
-Dukryte turim tau naujienų. Tai tau nelabai patiks-atsiduso
-Tai gal pagaliau pasakykit?-pyktelėjau
-Tikroji priežasti kodėl mes čia atvažiavom yra ne mano darbas-pradėjo pasakot tėtis
-Ką? Kaip tai? Ko aš nežinau?!-susiraukiau
-Likus mėnesiui iki išvykimo iš New York'o tavo mama mane apgaudinėjo su kitu. Nieko nesakė. Nei tau nei Sarai nes nenorėjom jaudint. Mudu susitaikėm. Tavo mama pažadėjo kad tai daugiau nepasikartos ir nusprendėm išvykt..-tęsė
-Mama tu ritmai? Kaip tu taip galėjei?-atsisukau į motiną
-Mažute mes skiriamės. Mama neištęsėjo pažado ir išdavė mane čia Londone vėl su tuo pačiu vyru-pasakė tai kas perverė mano širdį pusiau
-Ką? Mama tai tiesa? Tu ir vėl taip pasielgei su tėčiu?-akyse pradėjo kauptis ašaros
Mama nieko nesakė..tiesiog sėdėjo nuleidus galvą.
-Pažiūrėk man į akis ir pasakyk kad tėtis sako tiesą!-surėkiau
-Tai tiesa Hanna-vos girdimai pasakė
-Negaliu patikėt. Kaip tu taip galėjei? Kodėl? Ką tėtis tau padarė kad tu šitaip su juo? Jis nuoširdžiai tave mylėjo o tu išdavei su kitu! Nekenčiu tavęs!-prapliupau
-Nekalbėk taip dukra su mama. Nutiko kaip nutiko. Nieko nepakeisi. Aš jau dabar išeinu iš namų ir palieku jus-apsikabino tėtis
-Ne. Prašau neišeik. Tėti tu mano ramstis. Aš negaliu be tavęs. Maldauju!-verkiau
-Šš mažute. Nusiramink. Pažadu kad mudu bendrausim. Bet tai dar ne viskas. Kai baigsi mokyklą aš išskrendu į Australiją. Priėmiau dar vieną gerą darbo pasiūlymą bet noriu būt Londone bent tol kol baigsi vidurinę-glostė man galvą
Nieko nesakiau. Įsikibusi dabar jau į vienintelį svarbiausią žmogų verkiau. Nuo dabar mano nepykanta mamai begalinė. Kodėl ji įskaudino tokį nuostabų vyrą?!
-Mažute turiu grįžt į darbą jau. Pažadu kad susitiksim rytoj-pakštelėjo į galvą ir atsistojo
-Gerai. Myliu tave-pasakiau
-Ir aš tave-suašarojo
Kai tėtis išėjo aš nulėkiau į savo kambarį. Nenoriu mamos akyse matyt. Nekenčiu jos. Pabuvus kelias valandas kambary nuo lovos paėmiau telefoną ir surinkau savo garbaniaus numerį.
-Hey princese jau norėjau tau skambint-linskmai atsiliepė
-Hazz ar gali manęs atvažiuot?-ašarodama pasakiau
-Ei kas yra? Tu verki? Hanna kas tave įskaudino?!-sunerimo
-Nieko neklausinėk ir pasiimk mane. Gal galėčiau pas tave pernakvot? Nenoriu būt namie. Papasakosiu kai susitiksim-paprašiau
-Tai aišku. Gyvenu su Lou ir dažnai pas mus būna El bet jis nepyks jei tave parsivesiu. Tu tik nusiramink. Susidėk daiktus. Būsiu už 10min-sutiko
-Gerai. Lauksiu lauke-pasakiusi padrėjau ragelį ir puoliau dėtis daiktų
Į kuprinę susidėjau rytojaus pamokas ir keletą drabužių. Truputį pasitvarkius veidą pasiėmiau kurpinę ir išėjau iš kambario.
-Kur eini?-pasigirdo mamos balsas
-Ne tavo reikalas-šaltai atsakiau
-Aš tavo mama ir tai mano reikalas. Kada grįši?-neatstojo
-Tu man ne mama nuo tada kai sužinojau kaip pasielgei su mano tėvu. Grįšiu rytoj-piktai atrėžusi trenkiau durimis
Kelias minutes teko palaukt gatvėj. Pagaliau atvažiavo Hazza ir įsėdusi į mašiną puoliau verkdama jam į glėbį.
-Neverk. Prašau. Šąą. Aš su tavim princese-ramino ir glostė mano galvą
-Vešk mane iš čia greičiau-sukūkčiojau
-Gerai bet kai grįšim į pas mane turėsi man viską papasakot-nušluostė mano ašaras ir pakštelėjo į lūpas
Iki Harry namų kelias neprailgo. Visą laiką važiuojant pražiūrėjau pro langą.
-Hey. Hanna kas tau?-pasitiko mus Lou ir El
-Pirma leiskit mus į vidų-pasakė Harry
Pasidėjau kuprinę pas garbanių kambary ir grįžau pas visus į svetainę.
-Tai dabar pasakysi kas atsitiko?-apkabino mane Eleonora
Sukaupusi visas jėgas pasakiau jiems kas atsitiko. Kol šnekėjau buvau įsikniubusi į Hazza ir verkiau. Poto Lou ir El taip pat stipriai mane apkabino.
-Neverk Han. Tu turi mus savo draugus ir mes su tavim. Neleisim tau liūdėt-šyptelėjo Lou
-Ačiū. Myliu jus labai-padarėm gruoimį hug'ą
