Pas psichologę ėjosi puikiai. Aišku kalbėdama apie visą savo gyvenimą verkiau bet išsikalbėjus su tikra spece jaučiuosi puikiai. Susitarėm kad kartą per savaitę ateisiu pas ją išsiliet. Prie kabineto manęs laukė Perrie.
-Na ir kaip sekėsi?-paklausė
-Puikiai! Jaučiuosi daug geriau. Dabar kartą per savaitę lankysiuos pas ją-džiaugiausi
-Nu va matai. Pagerėjo. Džiaugiuosi už tave-apsikabino
-Jaučiu tokį palengvėjimą-atsipūčiau
-Harry prašė kad parvežčiau tave namo. Liepiau jam tavęs nelaukt. Vis dėl to užtrukai pora valandų-pasakė
-Ok. Puiku. Važiuojam. Jis apsidžiaugs kad man daug geriau-šyptelėjau
-Ne tas žodis koks jis bus laimingas-sukikeno
Abi nuėjom į Pezz mašiną ir ji mane parvežė namo. Su šypsena veide galima sakyt tiesiog šokau ant Harry iš laimės El ir Lou akivaizdoj.
-Ej mano beždžionėle nesulaužyk manęs-nusijuokė garbanius
-Kaip sekėsi?-paklausė El
-Tiesiog puikiai! Jaučiuosi daug geriau..man tikrai padeda. Dabar kartą per savaitę lankysiuosi ten-pasakojau
-Jei tu džiaugiesi tai tada ir aš be proto laimingas!-surėkė Harry
-Kokie jūs mieliiii!!!!-sucypė El
-Jūs tobula poraa!-suriko Louis
Kad ir kaip viskas būtų aš vistiek nerimauju dėl vieno dalyko. Tėtis grįžta iš Australijos aplankyt manęs. Šįkart Harry nesivesiu į susitikimą nes ketinu prašyt pas tėtį kad vasaros pačioj pabaigoj mane pasiimtų su savimi į Australiją. Privalau palikt Harry nes jis nusipelnė geresnės. Po mokyklos baigimo pasakysiu tai savo garbaniui ir pasistengsiu su juo praleist pačią geriausią vasarą o tada paliksiu. Žinau jam bus labai skaudu kai sužinos bet jis nusipelnė laimės. Garbanius yra labai gerai ir tiesiog būtų nesąžininga jeigu neturėtų laimės. Myliu todėl ir palieku. Draugus palikt irgi bus sunku bet tikiuosi tiek jie tiek aš ištversim tai. Tiesiog jei pasiliksiu negalėsiu Harry suteikt džiaugsmo nes esu sutepta visam gyvenimuj. Per mane jis per daug prisikentės.
