Tu būsi mano mirtis (Lithuanian)

1

Menėje grojo muzika. Kraseno karalius - Karlas Krotanas šoko su mergina vilkinčia žalia suknele. Su mėlyna suknele. Ir raudona suknele...

- Šis šokis buvo neprastas, - tarė jis, laikydamas rudaplaukę vis dar savo glėbyje.

- Jūsų Didenybė, - susigėdusi nuo karaliaus saldžių žodžių mergina nežinojo ką ir besakyti. Šis paėmė jos švelnia ranką ir pasilenkęs pabučiavo ją.

- Jis nešoka su Jos Didenybė šį kart irgi, - sušnabždėjo savo palydovui, esanti toliau mergina ir stebinti viską iš šalies, prisidengusi veidą vėduokle. - Aš galvojau, kad jis šoks su ja. Juk tai toks didingas renginys.

- Kaip jis galėjo...! - Viską iš toliau stebintis karalienės tėvas, kunigaikštis Hansas Deluah, net drebėjo iš įdužio.

- Nesijaudinkit, Jūsų Didenybė, tai tikriausiai nesitęs ilgai. - kalbėjo viena iš esančių merginų šalia sėdinčios soste Kraseno karalienės ir Deluah šeimos vienintelės dukros - Lavinijos Deluah.

- Ji teisi, Jūsų Didenybė. - Pritarė kita.

Tą dieną...

...Pažymint vienerių metų vestuvių metines tarp Kraseno karaliaus ir karalienės.

Suskambėjo susidaužančios taurės su raudonu vynu. Jaunasis karalius atsikrenkštė ir žengė į priekį.

- Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir paskelbti žinia, - kalbėjo aiškiai ir garsiai karalius. - Praėjo metai nuo mano su karalienės vestuvių. Bet mes vistiek neturim įpėdinio. Tai labai blogos žinios.

- Ką tu-! - susiraukęs ir ipykęs tarė Hansas Deluah. Moteris esanti už jo užsidengė burna aiktelėdama.

- Kadangi mūsų santuoka yra tokia šališka, pamaniau, kad kažkas turi pasikeisti per mūsų metines. - tęsė toliau karalius, petraukęs kunigaikšti. Nauja aplinka turėtu atnešti pasikeitimus.

- Jūsų Didenybė, apie kokius pasikeitimus kalbate...? - paklausė susijaudinusi trumpaplaukė, prisidengusi vėduokle. Už jos stovintys tarnai sustingo įsiklausydami į pokalbi.

- Praneškit jai, kad užeitu. - tarė karalius.

- Markizo Rodeno dukra, panelė Kiana, užeina. - pasigirdo šuksnis.

Visą laiką sėdinti soste ir nuobodžiaujanti karalienė pagaliau sukluso ir pakėlė galvą, kuria buvo parėmusi ranka.

- Jūsų Didenybė, - žvilgtelėjo rudaplaukė mergina rudomis akimis, į karalių. - Juk sakiau, jog manęs taip negėdintum. - suburkavo panelė ir priėjusi prie karaliaus uždėjo savo delnus ant šio krutinės.

- Jūsų Didenybė, kodėl panelė Kiana čia...? - paklausė susirupinęs rudaplaukis vyras su tokios pat spalvos ūsais.

- Kas po velnių vyksta? - sudundėjo kunigaikštis.

- Aš planuoju padaryti Kiana savo konkubina* pradedant šiandien. - jis šyptelėjo ir apkabinęs markizo dukra per liemenį, pakėlė raudono vyno taurę. - aplink pasigirdo šnabždesiai.

- Kokia nesąmone tu čia... Tu negali to daryti! - rėkė kunigaikštis sugniaužęs kumščius. - Įstatymas dėl konkubinatų buvo panaikintas prieš daugiau nei du šimtus metų, Jūsų Didenybė! - tarnaitė privažiavo prie karaliaus su vežimėliu ant kurio buvo kelios vyno taurės ir desertai su braškėmis apipurkšti grietinėle. Jis pasmeigė vieną šakute.

- Aš negaliu to atsiimti. Aš jau gavau kai ką specialaus iš panelės. Būtų gėda karaliui neprisiimti atsakomybės. - jis prikišo šakute su desertu prie panelės burnos. Jiedu nusijuokė.

- Ak! Jūsų Didenybė, baikit! - sukikeno ji, labiau prisiglausdama prie karaliaus.

- Jūsų Didenybė!!! - surėkė kunigaikštis.

- B-bet... Karalienė! - sušaukė vaikinas iš minios.

- Mano karalienę, jūs juk nepavydit, ar ne? Mums reikia įpėdinio, bet kuriuo atveju. - sumosikavo karalius šakute.

Karalienės žaliose akyse atsispindėjo laimingo karaliaus šypsena stovint šalia markizo dukros.

- Ne, - tarė ji be emocijų.

- Neįmanoma... Ką Jo Didenybė galvoja... - pasigirdo šnabždesiai. - ar jis rimtai? - kalbėjo žmonės - vistiek, to per daug...

Karalius sukando dantis. Žinoma. Pagalvojo jis. - Gerai. - tarė - Jūs bičiuliai galit užsiimti, padaryti Kiana Konkubina.

Jis padėjo šakutę į lėkštę ir ši skambtelėjo.

- Tuomet aš jau eisiu. Turiu darbo. - šyptelėjo karalienei ir vis dar apsikabinęs Kiana per pečius pajudėjo iš menės. Jos aukštakulniai kaukšėjo per raudoną platų kilimą.

- Kaip vulgaru! - pasitrynė skaudančias akis kunigaikštis.

- Ar jums viskas gerai, mano lorde? - kreipėsi į jį jaunas rudaplaukis.

Menėje girdėjosi šnabždesiai, aiktelėjimai.

- Jūsų Didenybė... ką mes turėtume... - ją nutraukė karalienė.

- Ką jūs darote? Darykit kaip liepta. - pakėlusi pirštą tarė karalienė. Karalius paskutinį kartą žvilgtelėjo į savo karalienė ir išėjus iš menės, dvigubos durys grubiai užsitrenkė.

Ir tiesiog taip paprastai per jų pirmas santuokos metines... karalius atsivedė kitą moterį kaip savo konkubina.

*konkubinatas (lot. Concubinatus < concubina - sugulovė), senovės Romoje - faktinis nesusituokusių vyro ir moters gyvenimas, reguliuojantis įstatymų (apibrėžta kunkubinate gimusių vaikų teisė paveldėti turtą)