Kodėl dangus mėlynas?

Paskutiniai saulės spinduliai

Labiau mėgstu vakarus leisti namie, skaitant knygą ar žiūriant serialą Gilmore Girls. Šis vakaras buvo kitoks. Užsidėjau tamsiai mėlyną suknelę, kuri vos siekė mano kelius ir pasileidau plaukus. Justina privertė pasidažyti, nors nekenčiu makiažo. Ji sakė, kad bus mažai žmonių, bet man taip neatrodė. Visur buvo matyti besilinksminančių jaunuolių, senyvi žmones sėdėjo prie scenos, o mes su Justina stovėjome prie ledų vagonėlio. Ji niekada negali atsispirti ledams, tad dabar laukiam ilgiausioje eilėje dėl braškių skonio ledų.

- Justina, namuose buvo ledų. Gal einame prie scenos, man rodos, tuoj pasirodys grupe.

- Tu nesupranti, šie ledai patys skaniausi. Jei nori eik prie scenos, aš ateisiu.

Palikau sesę laukti ledų ir įsiliejau į žmonių minią. Atsistojau arti scenos ir pakėliau galvą. Dangus nusidažė rožinėmis spalvomis ir nebuvo jokio debesėlio. Jutau kaip saule paliečia mano plaukus. Aplink sceną augo pušys, kurios atsisveikino su šios dienos šviesa.

Grupe užlipo ant scenos ir užgrojo dainą. Visi pradėjo šokti ir dainuoti kartu. Pajutau muzikos ritmą ir pasileidau šokti laisvai, nevaržomai. Muzika yra tam skirta: būti laisvam, nejusti nieko, tik ją. Dainos liejosi paskui vieną kitą ir šokau be sustojimo.

***

Draugai mane atsitempė į šventę, kurioj dabar mažiausiai norėjau būti. Vis laukiau žinutes iš Kotrynos. Ji buvo mano pirmoji mergina su kuria esame jau ilgą laiką kartu, bet šiandien ryte ji pareiškė norą skirtis, net nežinau kodėl. Visą dieną laukiu jos žinutes, bet nieko. Kodėl ji nori tai daryti? Juk žino puikiai, kad be jos daugiau nieko nenoriu.

Vienas draugas pašaukė mane vardu ir pasiūlė išgerti, bet atsisakiau. Nužvelgiau prie scenos šokančius žmones. Visi atrodė laimingi, bet man šiandien nebuvo nuotaikos linksmintis.

Saulė leidosi ir tuomet minioje pamačiau ją. Pirmiau pamačiau jos ilgus auksinius plaukus, jie žibėjo lyg saulė ir juos kedeno vėjas. Jos figūra be proto daili. Liemuo, nugara viskas tiesiog traukė ir tuomet ji atsisuko. O Dieve, ta šypsena, atrodė, kad viso pasaulio tamsa bijo jos, nes ji švytėjo gerumu, ramybe ir besąlygiška meile. Jos akys buvo mėlynos kaip mėlynas beribis dangus. Lūpos viliojo prisiliesti prie jų ir nebepalikti. Pasigirdo muzika ir ši mergina pradėjo šokti tarsi iš jos pačios sklistu melodija. Visi jos judesiai buvo tarsi nupieštas visas pasaulio grožis. Muzika nutilo ir ji pažvelgė į mane. Pasaulis sustojo, kvėpuoti nustojau.

***

Patiko šokti ir truputį nuliūdau, kad muzika baigėsi. Apsisukau, tikėjausi netoliese rasti Justina, bet pamačiau tik tas rudas akis. Jos žibėjo aistra, drąsa ir tvirtu ryžtu. Sako, kad visi pasaulio dievai buvo patys gražiausi, tad tuomet kas buvo šis vyras? Jis nužvelgė mane ir jaučiau jo geismą. Visas mano kūnas pašiurpo ir jutau, kad žemė po mano kojomis nyksta. Labiausiai dabar troškau to vyro prisilietimo.

- Olivija, pagaliau atradau tave. – priėjo Justina, - Nepatikėsi kokie buvo skanūs ledai ir ši grupė man labai patiko. Gal einame prie jūros? Turiu vyno.

Tas vyras nukreipė žvilgsnį ir nuėjo. Dar niekad neteko dėl vyro žvilgsnio taip jaustis. Išgirdau tik Justinos paskutinius žodžius ir palingavau galvą.