Kodėl dangus mėlynas?

Paskutinės gėlės

***

Pamiršau kada paskutinį kartą iš Kotrynos negavau žinučių ar skambučio. Turbūt niekada. Ji visados parašo ar paskambina. Visados atvažiuoju jos paimti nuo jos namų. Nuperku jai gėlių kiekvieną kartą. Draugai sako, kad per daug jai skiriu laiko, bet kitaip negaliu. Kotryna yra mano gyvenimas ir privalau ją gerbti, mylėti.

Sėdžiu juodame Audi automobilyje ir laukiu kada ji išeis iš savo namų. Mes privalome pasikalbėti. Aš nesuprantu, kaip be priežasties ji gali taip mane atstumti. Negaliu visko taip palikti.

Ji atidarė namo duris. Kaip visada ji atrodė nepriekaištingai. Juodos ilgos kelnės, balta laisva palaidinė. Tamsūs plaukai tvarkingai susukti į kuodą. Visas jos elegantiškumas mane žavėjo iš pat pradžių. Išlipau iš mašinos ir jos veide pamačiau nusivylimą.

- Kotryna, palauk. Mums reikia pasikalbėti. Prašau paaiškink kas čia vyksta. - paėmiau ją už rankos, bandžiau įteikti gėles, bet ji jas iš karto atstūmė, - Prašau.

- Aivarai, man reikia laiko. Turi suprasti tai, kad tarp mūsų dingo ryšys. Aš kiekvieną kartą jaučiu, kad nebežiūri tu į mane taip kaip tą pirmą kartą. Mano jausmai pradėjo dingti.

- Tu puikiai žinai, kad tave labiausiai myliu.

- Netiesa.

- Kažką slepi. Čia kažkas yra. Tu buvai su kitu??

Mačiau kaip Kotrynos akys bijojo pažvelgti į mane. Tuomet ji atsiduso ir ištarė tuos žodžius, kuriuos mažiausiai norėjau girdėti:

- Taip. Patenkintas? Išgirdai ką norėjai, o dabar traukis ir palik mane.

Negalėjau patikėti. Ji praėjo pro mane, o aš negalėjau pažvelgti į ją. Kiek aš jai skyriau laiko, net apleidau darbą dėl jos. Negalėjau visko taip palikti.

- Kotryna, o jei pamiršiu tai ir atleisiu tau, liksime kartu?

- Ne. Nebūk durnas. Aš nebejaučiu tau nieko, tad išsiskirkime ir gyvenkime toliau savo gyvenimus.

Ji nuėjo, o aš likau stovėti šalia jos namų. Kas dabar bus? Kaip man gyventi toliau? O jei aš nemoku be jos gyventi? Suvedžiau Karolio numerį ir paskambinęs pasiūliau išgerti kelis bokalus alaus, o gal ir kažko stipresnio. Dabar tiesiog norėjau pabėgti nuo visų problemų ir bandyti pamiršti ją.