Forever Young

#13

* Niall pov. *
- Ačiū, Kanada! Jūs buvot nuostabūs! - sušukau į mikrofoną prieš nusileisdamas tuo š... nuo scenos.
- Šaunuoliai vaikinai, puikiai padirbėjot, - prie mūsų atbėgo Lou(stilistė).
-Taip, o dabar eikit susitvarkykit, pavalgykit ir važiuosim į viešbutį, nes jums reikia pailsėti, - sukomandavo Paul ir mes išsiskirstėm po savo persirengimo kambarius. Aš taip norėčiau, kad čia būtų Amelia, jau spėjau jos žiauriai pasiilgti... Greit padariau viską ką liepė Paul ir prisivalgęs nuvariau į mašiną. Ten jau buvo susirinkę visi... Beveik visi. Nebuvo Harry...
- Galėtų paskubėti, - burbejo nepatenkintas Paul ir žvilgčiojo į laikrodį.
- Aš čia, - uždusęs Harry įbėgo į mašiną.
- Pagaliau. Judam, - tarė Paul ir mašina pajudėjo. Po gerų 15 minučių jau buvom viešbutyje.
- Susitiksim rytoj, - su vaikinais sukirtom rankom ir aš nuėjau į savo kambarį. Atsirakinau duris ir kambaryje dega šviesa? ... What?
- Sveikas, Niall, - mano ausis pasiekė merginos balsas. Bet deja ne mano mergytės... Lėtai apsisukau ir pamačiau ant sofos sėdinčią Stacy. Taip, tą pačią Stacy, Amelia'os įseserę. Prie jos buvo sudėti NET trys lagaminai...
- Sveika... - suglumau.
- Niall, aš žinoma nenoriu tavęs išgąsdinti, tiesiog šiandien buvau jūsų koncerte, jis buvo tobulas tarp kitko, bet aš neturiu kur pernakvoti, tad pamaniau jei tu ne prieš, tai... - ji nekaltai čiauškėjo.
- Na gerai, tu miegosi miegamąjam, o aš čia, ant sofos.
- Taip, bet pirma turim atšvęsti, - Stacy išsitraukė butelį kažkokio vyno.
- Na...
- Nesivaržyk, daug negersim, - koketiškai sukikeno.
- Tebūnie, - atsidusau ir iš baro paėmiau dvi taures.
- Ateik čia! - ji nubėgo į miegamąjį. Sekiau ją paskui. Nežinau kodėl, bet sekiau... Atkimšau vyną ir papilsčiau. Turbūt neturėčiau taip elgtis, tačiau mes juk nieko blogo nedarom ane?
* Po 1 h. *
Jau išgėrėm visą butelį vyno. Nesu girtas, bet nesu ir labai blaivus...
- Amei pasisekė...
- Kodėl? - klausiamai pažiūrėjau į Stacy.
- Ji turi tave.... O aš neturiu nieko, nieko.... Supranti nieko! Aš visiškai viena! Kaip pirštas..., ji sušniurkščiojo.
- Ei nesakyk taip, tavo gyvenime dar atsiras tas vienintelis... - prisisislinkau arčiau jos ir paglosčiau nugarą.
- Manau aš jį jau radau, - tai tarusi ji pasisuko į mane ir pabučiavo. Tačiau aš neatsitraukiau ir atsakiau į bučinį ... Galbūt todėl, kad buvau taip išsiilgęs Amelia'os bučinių ir lūpų? Taip būtent dėl to... Bet staiga suvokiau ką darau...Nieko nelaukęs nustumiau Stacy nuo savęs ir pamačiau tarpduryje stovinčią Amelia. O. Dieve. Ką. Aš. Ką tik. Padariau.
- Princesse, aš... - atsistojau.
- Nevadink manęs taip daugiau, - ji sušnypštė.
- Bet princesse...
- Tau dar neaišku?! - apsisuko ir griebusi savo lagaminus greitu žingsniu nubildėjo link lifto.
- AMELIA PALAUK! - išbėgau paskui, bet ji jau buvo nusileidus.
Bėgte nuskuodžiau apačion ir šiaip ne taip pasivijęs ją sugriebiau ją už rankos. O ji atsisukusi dėjo man antausį.
- Palauk... Tai ji mane pabučiavo , - tariau susiėmęs už žando.
- TU ATSAKEI Į JOS BUČINĮ! ATSAKEI! AŠ MAČIAU! TAU PATIKO! MAŽAI TRŪKO IR JŪS BŪTUMĖT PASIMYLĖJĘ! - ji išrėkė man į veidą. Neneigsiu...
- Taip nebūtų nutikę Amelia... Atleisk man... - sušnabždėjau.
- Tu laižeisi su mano įsesere ir nori, kad aš tau ateisčiau? Atsiprašau, Niall, bet negaliu... Mums reikia pertraukos...- Amelia'os skruostais tekėjo ašaros. Ji išsilaivino savo ranką iš manosios ir susistabdžiusi taxi, net neatsisveikinusi išvažiavo. Tą akimirką mano širdis dužo į milijonus dalelių... Aš taip įtūžau, kad galėjau sunaikinti bet ką kas pasitaikys mano kelyje. Bet tūžau ne ant savo gyvenimo meilės, o ant savęs... Aš ir pats netikiu, jog galėjau taip pasielgti... Įėjęs į viešbutį sulaukiau daug visokių žvilgsnių, bet man px. Užkilau į reikiamą aukštą, ten visi jau buvo išėję iš savo kambarių.
- Mes viską girdėjom, Ni. - apgailestaujančiai ir tyliai tarė Liam.
- NIALL JAMES HORAN, AŠ TAU GALVĄ NURAUSIU! - iš kambario išėjo Camila, o Harry jai iš paskos.
- Mažute, nusiramink, tau negalima jaudintis.
Nebenorėdamas klausytis pamokslų, garsiai užtrenkiau savo kambario duris. Ir spėkit kas vis dar manęs laukė.... Stacy.
- Na ką, ar pratęsim? - ji nusišypsojo.
- DINK TU PO VELNIŲ! STAIGIAI! - užstaugiau.
- Einu, jau, einu, - ji sumišusi išėjo.
Stovėjau ir šnopavau. Aš taip savęs nekenčiu, kad dabar pats save užmusčiau. Iš visų jėgų pradėjau spardyti ir daužyti baldus bei sieną,kol galiausiai kritau į lovą ir pradėjau taip verkti, kaip dar niekad neverkiau...Aš ją myliu, sušiktai, stipriai myliu...

Prašau vote'ų ☺☺☺
Myl ❤❤❤