Forever Young

#18

* Niall pov. *

Apakęs sėdėjau virtuvėje. Vis dar netikiu, kad taip pasielgiau... Aš gal durnas? Jap... Turėjau antrą šansą ir jo neišnaudojau... Mano mintis pertraukė:

- AAAAAAAAA! - išgirdau iš viršaus klykiačią Amelia.

Pašokau nuo kėdės ir nubildėjau į viršų. Įlėkiau į jos kambarį ir pamačiau Amelia sėdinčią lovoje. Ji buvo išmušta prakaito ir drebėdama, su siaubu pažiūrėjo į mane.

- Kas atsitiko?! - pripuoliau prie jos ir atsisėdau šalia.

- S-sapnavau košmarą, - ji puolė man į glėbį.

Ohh... Kaip gera...

- Shh... Viskas gerai. Dabar aš su tavim. - sumurmėjau jai į galvą.

- Kodėl?

- Kas kodėl?

- Kodėl tu čia? Su manim, Niall? Juk... - ji sušniurkšiojo, bet aš ją pertraukiau.

Aš supratau kur link ji eina...

- Klausyk, aš atsiprašau, gerai? Aš buvau girtas ir nesupratau ką kalbu. Viskas ką pasakiau, buvo netiesa. Netiesa, kad tu man nerūpi. Netiesa, jog tu man niekas... Tu man viskas ir aš vis dar tave suknistai stipriai myliu... Žinau, aš tikras dalbajobas, bet ar tu galėtum.... Ar galėtume pradėti viską iš naujo? Ar galėtum man atleisti? Prašau... Tu mano visas.... - buvau nutrauktas Amelia'os lūpų, kurios atsidūrė ant manųjų.

Omg... Kaip aš šito pasiilgau... Jos lūpų skonio...Nors ir dabar jaučiu tik šlykščių vaistų skonį, bet tai vistiek tobula.

Amelia atsitraukė ir nusišypsojo.

- Myliu tave, - ji sušnabždėjo užkimusi.

- Tai reiškia, kad aš gaunu antrą šansą? - su viltimi pažiūrėjau į ją.

- Chm Chm.... Žinoma, kad gauni, mažiuk, - ji bandė nusijuokti, bet tada galutinai užkimo.

Akimirksniu pasidariau laimingiausias žmogus pasaulyje.

- Shh... Nekalbėk daugiau. Tau reikia pamiegoti, - pabučiavau Amelia'iai į kaktą ir atsargiai paguldęs, bei apkamšęs patraukiau link durų.
- Palauk, kur tu eini?

- Padaryt tau arbatos, mažute,-plačiai nusišypsojau.

Haha! Ji vėl mano mažutė!

- Ne, Niall, prašau pasilik su manim.

- Bet...

- Prašau... - ji padarė puppy eyes ir tai atrodė taip velniškai mielai..

- Ahh... Tu žinai, kad aš negaliu tau atsispirti... - atsidusau ir nuėjęs prie lovos atsisėdau šalia jos.

- C'mon, tu vėl mano vaikinas,-ji papūtė lūpas.

Aš nusijuokiau ir įlindau pas ją po kadra. Apkabinau ir ji iškart užmigo.

Hmm... Kaip puiku... O nieks nepagalvojo, kad man karšta? Nu nieko, svarbiausia, kad aš vėl su savo princese...

* Po kurio laiko *

* Amelia'os pov. *

Kai atsibudau, Niall jau nebuvo šalia. Pažiūrėjau į laikrodį, kuris rodė 18.14. Prisislinkus prie spintelės pasiėmiau termometrą ir pradėjau matuotis temperatūra.
O, kad jos nebūtų....

Mano laimei ištraukus termometrą, temperatūros nebuvo.

Yey! Whoa whoa! In your face, aš sveika!

Pašokusi iš lovos nusitrenkiau į vonią. Palindau po dušu, persirengiau ir nuvariau apačion. Svetainėje sėdėjo tik garbanėlė, pilvūzė( Camila) ir Ni.

- Sveikos čikitos! Kaip gyvenimėlis? - surikau įėjus į svetainę.

- Ej... Kas čia dabar? Tau negalima lipt iš lovos! - Niall piktai į mane pažiūrėjo.
- Nepyk mamyte, bet aš jau sveika, - suvėliau blondinės plaukus.

- Ooo... Namelia grįžo, - sukikeno Camila.

- Jap, - nusišypsojo Niall.

- So, ką čia veikiat? - užklausiau.

- Filmą žiūrėjom, - H.

- O kodėl manęs niekas nepakvietė? - patempiau lūpą.

- Nes tu taip mielai atrodai kai miegi, - perbraukė man per skruostą Niall.

- Tu juk manęs nestebi?- pakėliau antakius.

- Stebiu, - išsišiepė.

Aš pakštelėjau Niall'ui į žandą ir nusišypsojau.

- Aww, - numykė Hamila.

- Patys jūs aww, - nusijuokiau.

- Mes tai žinom, ar ne mano, meškute? - Harry pažiūrėjo į Camila.

- Taip ir žinojau, kad aš stora... Dabar nenustebsiu jei tu mane paliksi! Kam tau reikalinga tokia meška! - Camila išbėgo pro duris su ašaromis akyse.

- Brangioji palauk! - Harry pasileido paskui.

Sėdėjau vapšie nieko nesupratusi.

- Tu irgi tokia būsi? - nusižvengė Ni.

- Patikėk, su manim bus kur kas sunkiau, - patraukiojau pečiais.

Niall veidas persimainė į rimtą.

- Juokauju gi, - nusijuokiau ir nesmarkiai kumštelėjau Niall'ui į petį. Jis ale lengviau atsikvėpė.

* Harry pov. * ( surprise xd)

- Saulute, atidaryk duris, - trankiau duris rankomis, nes Camila užsirakino.

- Eik sau, Harry - C.

- Būk gera, atidaryk. Aš atsiprašau... Aš tave myliu ir tu tikrai ne meškutė.

-Prašau, palik mane vieną.

- Bet...

- Harry!

Aš pasidaviau ir apsisukęs nuėjau atgal į svetainę. Niall su Amelia sužiuro į mane klausiamais žvilgsniais.

- Ji užsirakino, - atsidusau.

- Aš nueisiu, - striktelėjo Amelia ir užlipo į viršų.

- Na, o jau žinot vaikelio lytį?

- Aha... Gims berniukas, - pasididžiuodamas tariau.

Niall nusišypsojo ir priėjęs patapšnojo man per petį.

- Beje gal tiksliai žinai, kada tie apdovanojimai? - paklausiau.

- Am... Po maždaug mėnesio, prieš kalėdas.

Mūsų pokalbį pokalbį pertraukė į kambarį įlėkusi Amelia.

- VAIKINAI!!! Į VIRŠŲ! DABAR!

Skaitykit ir vote! Ačiū ❤❤❤