Forever Young

#16

* Po kelių savaičių *
- Ami, tau skambina, - sušuko Lauren iš kito kambario.

Aš grįžau į Londoną visam laikui ir vėl gyvenu bendram name. O su Jacob išsiskyrėm, bet likom draugais...

Nubėgau ir pagriebiau savo telefoną. Keista... Kas taip anksti skambina? Ekrane žybsėjo Niall'o mamos vardas.
- Klausau

- Sveika, brangute. Čia Niall'o mama, prisimeni tokią? - nusijuokė.

- Sveiki, p. Horan. Aišku, kad prisimenu, - taip pat nusijuokiau.

- Aš dėl sūnaus, niekas nepasikeitė?

- Deja ne... Jis dar vis komoje.

- O Dieve, - atsiduso. - Gerai, nebetrukdau. Būk gera pranešk, jei kas naujo...

- Būtinai.

Padėjus telefoną pradėjau ruoštis į ligoninę.

Nuo to laiko kai Niall pateko į ligoninę , visas dienas leidžiu joje.

Nusipraus apsirengiau(koliažas) ir nuvariau į apačią.

- Labas rytas, jau važiuoji? - paklausė Harry.

Palinksėjau ir pradėjau dėtis batus.

- Bent pavalgyk, tu sulysai.... - Camila susirūpinusi nužvelgė mane.

Papurčiau galvą ir išėjau pro duris. Nuvažiavusi į ligoninę iš kart nuėjau pas Ni...

* Niall pov. *

Lėtai atmerkiau akis ir išvydau baltas sienas... Wtf? Kur aš? Ir kas čia pypsi? Kas per laidai? Bandžiau pajudėti, bet kūną pervėrė skausmas ir... Auč... mano galva... Nieko neprisimenu... Kaip aš čia atsidūriau? Pasukau galvą į šoną ir pamačiau...Amelia... Savo Amelia... Bet tada prisiminiau, kad ji jau nebemano... Mergina laikė mano rankas ir panardinusi veidą plaukuose kukčiojo... Tai pala aš ligoninei?

- Amelia... - sušnabždėjau kažkokiu šnypšiančiu balsu ir nutilau, nes nebeturėjau jėgų.

Ji pakėlė galvą ir ašarotom akim pažvelgė į mane.

- Ni... - ji ištraukė savo ranką iš manosios. - Aš atsiprašau, - tai tarusi atsistojo ir išbėgo iš palatos.

Bandžiau sušukti, bet visą kūną vėl pervėrė skausmas.

Tada į palatą įbėgo visa likusi mano šeima ( 1D).

- NIALL! - suriko sutartinai Liam, Louis, Zayn, bei Harry ir stipriai mane apkabino.

- Ei vaikinai, nepersistenkit,-sukomandavo Sophia.

- Sorry, bet mes per daug pasiilgom šito Airiuko, - nusijuokė Liam.

- Ačiū Dievui, tu gyvas, - nusišypsojo Perrie.

- Bičiuli, tu buvai komoje beveik mėnesį.

- Kur Amelia? Man jos reikia,- pažiūrėjau į juos be emocijų.

Visi susižvalgė.

- Nesijaudink, viskas jums bus gerai, - draugiškai patapšnojo man per petį Harry.

- Ji visas dienas leido prie tavęs, Niall, - šyptelėjo Lauren.

Tada palatos durys atsidarė ir pro jas įžengė daktaras.

- Na žinot, ponaiti, jūs esat išties labai stiprus, nes išsikapstėt iš mirties gniaužtų. Sveikinu, - gydytojas maloniai šyptelėjo. - Jeigu niekas nepasikeis, jūs jau rytoj galėsit važiuoti namo.

Aš taip pat bandžiau nusišypsoti, bet jaučiu nelabai išėjo.

- Atleiskit, bet paprašysiu jūsų išeiti. Dabar jam reikia daug ilsėtis. - tarė daktaras ir visi atsisveikinę išėjo.

Kadangi neturėjau ką veikti nusprendžiau pamiegoti.

* Amelia'os pov. *

Spaudžiau greičio pedalą. Per ašaras vos mačiau kelią ir staiga suvibravo mano telas.

Stacy: Noriu su tavim susitikti, mums reikia pasikalbėti. Skubiai.

Aš: Po 10 min. Prie Big Ben'o.
Stacy: OK

Atrašiusi įsidėjau telefoną į tašę, kol manęs nepagavo, ir pasukau link Big Ben'o. Susiradusi vietą pastačiau mašiną ir nusivaliau nuo verkimo nubėgusį tušą.

Prie Big Ben'o manęs jau laukė Stacy.

- Aš klausau, - pasakiau vos priėjusi.

- Pirma labas, - ji sumišusi atsakė.

- Whatever..-pavarčiau akimis.
- Gerai, tai dėl to vakaro..

- Dar turi man ką pasakyti?- apsimečiau nustebusi.

- Tiesiog leisk man pasakyti,- atsiduso.

- Nu?

- Na taip, žinau. Nusprendžiau viską papasakoti, nes mane griaužia sąžinė. Žinau, kad išsiskyrėt ir jog Niall ligoninėj.

- Nu pasakok pagaliau.

- Pameni? Per laidotuves,kai aš susipažinau tik su Niall? Ir apsimečiau didžiausia jo fane? Tau nepasirodė keista?

-Pasirodė, - prisimerkiau.

- Tada kai mama TIPO pasisveikinti su kitais, ji atėjo pas mane ir liepė eiti susipažinti su Niall. Vėliau ji sužinojo, kad jis ture, kokioj šaly ir nupirko man bilietą į tą koncertą. O tas bučinys buvo surežisuotas... Aš jį pabučiavau, pasakiusi, kad jis mano gyvenimo meilė. Prieš tai aišku ir pagirdžiau truputį... O po to gavau už tai pinigų.

- KĄĄ?! NETIKIU! mama negalėjo šitaip pasielgti... - aiktelėjau.

- Deja...

- Bet kodėl?!

- Šito aš nežinau, paklausk jos. Ir maldauju atleisk man. Man tikrai labai gėda..

- Na gerai, atleidžiu

-Ačiū,dabar aš jau turiu eiti, o tu atleisk ir susitaikyk su Niall. Jis nekaltas. Iki. - apkabino mane Stacy ir kažkur nuėjo.

Gal ji nėra tokia kaip galvojau? Bet mama... Kaip ji galėjo šitaip pasielgti, kam to reikėjo.

Namuose parašiau raštelį ir padėjau ant stalo.

Sveiki! Aš trumpam išskridau į Airiją. Po ryt arba poryt grįšiu.

Amelia :**

Per kompą nusipirkau bilietą ir susidėjusi daiktus nuskubėjau į oro uostą.

Jūsų dėmesiui nauja dalis.
Ačiū už skaitymą, myl ❤❤❤