Vaikinas klupi prie iškastos duobės ir atsiprašinėja, kad nebuvo šalia jos paskutinėmis minutėmis.
Jis verkia ir negali su tuo susitaikyti.
Jis matė kokia nuostabi mergaitė buvo su ta suknele karste.
Jis norėjo būti šalia jos. Kad ir danguje.
Lette bus danguje, ji privalo.
Kas nenorėtų šios nuostabios merginos šalia savęs.
Ji pats tyriausias angelas.***
Praėjo savaitė po Lette's mirties.
Louis neranda sau vietos.
Jis nenori su tuo susitaikyti.
Kasdien jis atvyksta prie Auksaplaukės kapo.
Ten išraižyta: "Lette McRegger 1993-2009. Pats tyriausias angelas žemėje"
Louis su ja "kalba":
- Šiandien vėl mačiau tavo tėvus. Jie pakuojasi daiktus. Be tavęs, jie nenori čia būti. Jie irgi nori su tavimi būti. Kaip ir aš. Auksaplauke, nepamiršk, aš visada tave mylėsiu. Tu juk žinai tai. Myliu tave. Atleisk turiu eiti.Ir kaip visada palieka baltą leliją. Jos mylimiausią gėlę.
Louis prideda du pirštus prie lūpų ir prideda juos prie antkapio.
Jis nusivalo ašaras ir lėtai nueina nuo kapo.
***
Namuose paima tarp pirštų rėžtuką ir prideda prie riešo su žodžiais:
- Pasiimk mane, Lette, pasiimk į dangų.
YOU ARE READING
***Boy and Girl***
Short Story*** Mergina ir Vaikinas. Du nepažįstamieji. Bet vienodu likimu. Kas nutiks tarp jų? ***