***Boy and Girl***

Pabaiga.

Kai Louis mergina ir Louis mama įėjo vidun, jau buvo per vėlu. 

Louis veide žibėjo šypsena.

Jie abu buvo kartu. Danguje.
Lette ir Louis buvo laimingi. 
Lette pagaliau prabilo jam savo dievišku balsu:
- Aš atleidžiu tau. Atleidžiu už viską. Žinai kodėl? Nes myliu tave. Tu esi man vienintelis. Aš tavęs laukiau. Pykau už kiekvieną pjūvį, už kiekvieną ašarą, kurią priverčiau tau išlieti. Pykstu ant savęs, ne ant tavęs. Bet tikiuosi, kad tu man atleisi, mylimasis.
Louis akyse pasirodė laimė:
- Aš ir niekada nepykau. Aš visada tave mylėjau ir tai verčia mane atleisti tau. Atleisti už nieką, nes tas klaidas darau aš, o ne tu, meile.
Lette ištiesė savo rankas ir pagaliau palietė Louis veidą. Ji pasistiebė ir lengvai pabučiavo Louis lūpas. Bučinys buvo pilnas jausmų. Pagaliau jie kartu. 
- Myliu tave, Louis.
- Aš tave taip pat myliu, Lette.
***
Tuo tarpu Žemėje visi liūdėjo dėl Louis mirties. 

One Direction berniukai negalėjo patikėti, kad Louis taip pasielgė.
Jiems jo beviltiškai trūksta.
Louis mergina, net nesiteikė ten pasirodyti.
Jai rūpėjo tik jo pinigai.
Louis tėvai taip pat gedėjo sūnaus, bet guodėsi tuo, kad jam dabar geriau ir jis ten laimingas.
Fanės verkė ir liūdėjo.
Bet visi kas žinojo šią nekaltos meilės istoriją, žinojo, kad jie dabar laimingi. 
Jie dabar kartu ir niekada nebe išsiskirs.

* ĮSMIGO man širdin, tarsi aštrus erškėtis,
Mergaitės žvilgsnis neapsakomai gražus,
Ir vėl pradėjau trokšt gyventi ir tikėti
Į neįtikimus troškimų miražus...

Paskui kenčiau gyvybės laimę, laiko lėtį,
O dienos, lyg šešėliai, slinko pamažu:
Norėjau verkti, juoktis ir galbūt mylėti,
Nes verkt, mylėti, juoktis miela ir gražu!

Įsmigo man širdin, tarsi aštrus erškėtis,
Mergaitės žvilgsnis neapsakomai gražus,
Ir vėl pradėjau trokšt gyventi ir tikėti
Į neįtikimus svajonių miražus...*