Lost Voice - (I)

15.

Louis: "Turiu vieną idėją."

Vanessa: "Na, kokią?"

Louis: "Kadangi jau abu pabaigėm mokyklą ir mums oficealei prasidėjo vasaros atostogos, planuoju tave pasigrobti mėnesiui."

Vaness: "Kaip suprast?"

Louis: "Planuoju mėnesiui išsinuomoti namelį prie jūros ir ten kartu pasiimti tave."

Vanessa: "Tikrai?"

Louis: "Taip. Bereikia suderinti visas smulkmenas ir galėsime vykti."

Vanessa: "Nemeluoji?"

Louis: "Kokia nauda man meluoti. Nuo pat pirmos mūsų pažinties dienos svajojau apie tokį mėnesį."

Vanessa: "Iškrypėlis."

Louis: "Juk aš nieko nešvankaus nepasakiau."

Vanessa: "Užtat tavo mintys kudlotos."

Louis: "Pažįsti mane labiau, negu aš pats save."

Vanessa: "Myliu."

Louis: "Amžinai?"

Vanessa: "Amžinai."

Vanessa

Žvelgiau į savo pustuštį lagaminą ir galvojau ką dar įsidėjus važiuojant atostogauti.

- O tu pasiėmei plaukų tiesintuvą?- Paklausė Rebeka išeidama iš mano vonios rankose laikydama turbūt pusę vonios reikmenų.

Papurčiau galvą. Kam man tiesintuvas, jeigu jį tepanaudoju kartą metuose? Bet gal geriau pusseserei neprieštarauti, nes dar ji ir ne to pridės.

"Nematei mano dušo žele?"- Paklausiau žiūrėdama kaip ji suprakaitavusi viską krauna į lagaminą.

- Jis jau lagamine. O dabar...- Sumurmėjo ir liepdama man palaukti nuskubėjo prie spintos ir iš ten ištraukė didelį dovanų maišelį. Su gimtadieniu!- Sukliko ir stipriai suspaudė mane savam glėbyje.

Prisipažinsiu, buvau tai užmiršusi. Žinau, gėda, bet taip jau nutiko.

Abi atsisėdome ant lovos. Reb šypsena buvo ligi ausų ir mane tai linksmino. Ėh, pasiilgsiu jos per tą mėnesį kol atostogausiu.

Iš maišelio ištraukiau dėžę ant kurios puikavosi garsios parduotuvės pavadinimas ir ženklas. Lėtai, erzindama Rebeką atidariau dėžę ir ten išvydau tobulo mėlynumo vasarišką suknelę. Puoliau pusseserei į glėbį taip ją parversdama ant nugaros ir prispausdama prie lovos. Abi linksmai kvatojomės. Net nebe pamenu kada paskutinį sykį taip su ja juokiausi. Aš tikrai tikrai pasiilgsiu jos.

<...>

Sėdėjau Louis automobilyje ir džiaugiausi šilta vasaros diena. Atsidariau langą iki pat galo ir vėjas pradėjo šiaušti mano plaukus. Nusijuokiau.

Net krūptelėjau, kai Lou man ant šlaunies padėjo savo delną ir šiek tiek spustelėjo. Iš jo elgesio buvo galima pasakyti, jog jis džiaugiasi mano buvimu čia. Šyptelėjau jam ir savo ranką pakišau po jo delnu ir taip sunėriau mūsų rankų pirštus.

Tommo yra vienintelis žmogus, su kuriuo aš galiu jaustis laisva ir nevaržoma, bet tuo pačiu visiškai saugi. Galėčiau visam pasauliui išrėkti kaip aš jį myliu. Noriu, kad tai žinotų kiekvienas. Jis tik mano. Mano vienos ir net nežadu juo su kažkuo dalintis.