Lauksi?

6 dalis

- Kas jis, po velnių? - paklausė piktai Tomas.

- Ne tavo reikalas - išėjusi iš kambario ir pamačiusi Tomą jau laukiantį kol aš išeisiu.

- Dar ir kaip mano! - suriko.

- Kodėl tu rėki ant manęs?

- Atleisk.. tiesiog aš piktas.

- Dėl to, kad pas manęs atvyko vaikinas?! Kas tau negerai?

- Vaikinas?

- Taip!

- Kodėl tu man nieko nesakei?

- Tu ne mano mama, kad aš tau viską sakyčiau.

- Aš galvojau, kad tu man jauti kažką!

- Tu..Aš..Ką?

- Tai tu man nejauti simpatijos ar kažko?

- Na ne, tu draugas. Ir be to turiu vaikiną - pasakiau ir nusekiau jį akimis kai jis nusiminęs ir nusivylęs apsisuko ir išėjo lėtai.

Uhhh... Puiku. Susipykau. Lukas išvyko, nes lankymo dienos baigėsi. Buvo gan liūdna. Nežinau jausmų Tomui. Jis tik draugas. Ir be to esu pat laimingiausia turėdama Luką.

Kitos savaitės praėjo nuobodžiai. Tomas su manim nekalbėjo, o su Luku susirašinėjom.

---

 Ėjo į pabaigą mano 2 mėnesiai sanatorijoje. Ryt išvykstu į namus. Pagaliau. Susikrovusi daiktus gavau žinutę. Lukas pasisiūlė mane parvežti namo. Aš sutikau, nes labai jo pasiilgau. O Tomas vis dar su manimi nekalbėjo.

---

 Atsibudusi ryte pažvelgiau pro langą. Na žinoma. Lijo. Stipriai. Taip pat ir vėjas prisidėjo. Na, ką aš galiu pasakyti? Fantastiška. Apsirengusi, susiruošusi atsisveikinau su "kambariokėmis". Jų nepasiilgsiu. Na gal truputį. Vistiek su jomis beveik nebendravau. Ir be to, man labai džiugu, kad mano priepuoliai nebuvo jau beveik 2 mėnesius. Bent vienas teigiamas dalykas. 

---

Laikrodis rodo 13:18. Lukas turėjo čia būti 13 valandą. Nagi kur jis? Apsižvalgiau. Oras nekoks. Stipriai lyja ir man darosi šalta. Atsisėdau ant suolelio po stogu šalia stotelės, kuri buvo netoli sanatorijos. Na, teisingiau du žingsniai nuo sanatorijos durų. Pagalvojau apie Tomą. Ką nuveikėm kartu ir prisiminiau, kad jam nepadėkojau už tai, kad nunešė mane kai man buvo stiprūs traukuliai. Dabar jaučiuosi kaip būčiau nemandagi. Ehh...

---

Jau 13:47. Na kurgi jis? Telefonu neatsiliepia. Į žinutes neatsako. Gal jam kas atsitiko? Arba tiesiog čia jo būdas kaip išsiskirti, nes jam nebepatinku dėl to Tomo? Ne, ne. Nemanau... Prie manęs prisėdo kažkoks vaikinas su gobtuvu. Jau galvojau, kad ten Lukas todėl greitai atsisukau su šypsena. Ten buvo ne jis. Ten buvo Tomas.

- Ką čia veiki? - paklausiau.

- Atėjau pasišnekėti, kadangi jau valandą kažko lauki lietuje ir šaltyje - rimtu veidu atsakė jis.

- Šnekėk - įsakiau.

- Ko tu lauki?

- Luko... - nuliūdusi nusukau galvą nuo jo.

- Valandą?

- Mhmm - sumurmėjau.

- Na, jis tikras šūdžius. Palieka merginą lietuje ir neatvažiuoja.

- Ne! Jis atvažiuos.. - atsisukusi į jį šaltai atsakiau.

-Pažiūrėsim - mirktelėjo ir nusišypsojo šelmiškai.