Lauksi?

8 dalis

Įžengusi į apleistą ligoninę mano kūnu nubėgo šiurpuliai. Apsižvalgiusi pamačiau žmogaus siluetą tamsoje, koridoriaus gale. Viskas atrodė kaip iš siaubo filmo, bet buvo sušiktai milijoną kartų baisiau. Žmogus artėjo, o aš vis žengdavau žingsnį atgal. Kai atsirėmiau į sieną koridoriaus gale, kuri buvo apėjusi pelėsiais ir drėgna mane dar kartą nupurtė. Jis buvo man tiesiai prieš veidą, bet negalėjau jo pamatyti, nes jis buvo su kauke. Matėsi tik jo ryškios žalios akys, kurios tiesiog švytėjo ir man pasidarė dar baisiau. Jis paėmė mane už parankės ir nusivedė į kambarį, kuriame pamačiau Luką. Atsirėmusį į sieną bei atsisėdusį ant žemės. Jis buvo išsekęs, bet manęs nematė, nes jo akys buvo užmerktos. 

- Negalvojau, kad ji iš tikro ateis. Tikrai negalvojau - nusijuokęs vis dar laikydamas mane, bei prikeldamas Luką pasakė žaliaakis. Lukas pašokęs priėjo prie mūsų ir piktai žiūrėjo į vaikiną. Jis tik dar labiau nusišypsojo.

- Sakiau tau neiti, Eva.. - nuliūdęs pasakė Lukas. Norėdamas paimti mano ranką iš žaliaakio. Bet vaikinas neleido paimti mano rankos ir numetė mane ant žemės piktai žiūrėdamas į Luką ir net nesijaudindamas, kad numetė ant žemės moterį išsitraukė pistoletą ir šovė Lukui į koją. Be jokių emocijų.

 Aš buvau pakraupusi, išsigandusi ir pradėjau verkti. Lukas suklupo, bet neišleido nė garso. Prišliaužiau prie Luko padėdama galvą ant jo pilvo, tuo tarpu kai žaliaakis priėjo prie mūsų. Verkdama pažiūrėjau į vaikiną, kuris neturėjo nė trupučio gailesčio.

 Jis smogė man į veidą palikdamas didžiulę mėlynę. Pradėjau dar labiau verkti, bet be garso. Visai tai matė Lukas, kuris norėjo stotis, bet aš jį sustabdžiau. Žinojau, jeigu Lukas ką nors dabar darys, žaliaakis tikriausiai jį nužudys. Buvo labai sunku Luką matyti tokį išsekusį, sužeistą ir kenčiantį bei pykstantį tuo pačiu metu.

- Na, dabar atsilyginau.. - nusišypsojęs tarė nepažįstamasis ir išėjo. Lauke dar girdėjau kaip jis išvažiavo. 

- Atleisk... - pasigirdo dusus ir kenčiantis balsas. Aš tylėjau. Tiek daug dėl jo padariau, o viską ką jis daro, tai tik skaudina bei žeidžia mane. Aš to nebeištveriu. 

- Kas buvo visa tai? - supykusi pažvelgiau į jį.

- Sena skola.. - nusukęs žvilgsnį pasakė jis. Sena skola? Tai šitaip kaip skolos atiduodamos???

- Aš daugiau nebegaliu...

- Ką? - paklausė manęs.

- Nebegaliu.. - ašaros riedėjo kaip pupos. Jis apkabino mane.

- Prašau nepalik manęs.. - sušnabždėjo.

Iškviečiau greitąją pagalbą. Užsidengiau mėlynę, kad žmonės nieko daugiau neįtartų. Nežinau kaip paaiškinsim apie kulką jo kojoje. 

---

Lukas gulėjo užsimerkęs lovoje. Jis nemiegojo, girdėjo kiekvieną mano žingsnį ar atodusį, kurį dariau palatoje. Jam viskas gerai. Gyvens. O man skaudėjo labiau nei bet kada. Buvo taip skaudu dėl jo ir šiandienos įvykių, kad atrodė mano kūnas subirės į šipulius.

 Radau daug praleistų skambučių nuo mamos, tėčio ir Tomo. Bet man tai dabar visiškai nerūpėjo. Lukas atsisėdo ant lovos ir pakvietė mane, o aš tada žiūrėjau pro langą. Atsisėdau prie jo, bet nieko nesakiau. Jis apkabino mane, apžiūrėjo mane ir mačiau pyktį jo akyse kai pamatė didžiulę mėlynę. Tada švelniai ir atsargiai pabučiavo į lūpas. Aš atsirėmiau į jo petį ir prisiminiau, kad mes ir vėl ligoninėje. Abu. Šilti prisiminimai grįžo ir supratau, kad negaliu jo tiesiog palikti, po to ką mes patyrėme. Tiesiog negaliu užmiršti jo, ar pykti, ar išsiskirti. Aš jį myliu.

- Aš atleidžiu - atsisukusi pažiūrėti į jo akis pasakiau. Jis tuojau pat nušvito, kaip saulė. Taip seniai mačiau jo šypseną, kurios labai pasiilgau. Jis dar kartą mane pabučiavo ir stipriai apkabino. Laikė mane glėbyje, kol seselė atėjo į palatą. Ji pasijautė nepatogiai, todėl aš nuėjau ir atsisėdau ant palangės ir nusišypsojau Lukui jis taip pat man. Seselė vis dar jautėsi nepatogiai, todėl nusukau žvilgsnį, kad Lukas nebe šypsotųsi ir seselė dirbtų savo darbą.

--- 

Nusprendžiau naktį pasilikti pas jį. Paskambinau mamai ir Tomui bei paaiškinau, kad Lukas buvo pašautas ir aš atėjau jo aplankyti bei pasiliksiu visą naktį. Jiems nesakiau nieko apie apleistą ligoninę ar mėlynę, nes tada būtų baigėsi nekaip. 

Lukas paskambino savo seseriai, kurios aš nepažįstu. Jis paprašė jos, kad ji atvežtų jo drabužius ir visą kitą. Ji sutiko ir aš jaudinausi ją sutikti. Lukas pamatęs tai nusišypsojo ir pasakė, kad nėra ko jaudintis, nes ji draugiška ir gera sesė. Be to, jis vistiek norėjo mane supažindinti su ja.

---

 Atvykusi su glėbiu krepšių ji nušvito kai pamatė Luką ir mane. 

- Labas, Lukai! Seniai matytas. Ir kas atsitiko? - apkabindama jį paklausė sesuo.

- Labas. Čia Eva. Mano mergina - ištiesęs ranką į mane pristatė Lukas. Ji nusišypsojo ir paspaudė man ranką.

- Aš Nikė. Man labai malonu pagaliau susipažinti su tavimi. Tu pakeitei Luką. Žinoma į gerąją pusę - nusijuokusi pasakė ji. Aš pakeičiau Luką?? Į gerąją pusę? Tikrai turėsiu apie ką kalbėtis su juo. Tada atsisukau klausiamu žvilgsniu į Luką. Jis suprasdamas viską nervingai pakrapštė kaklą. Aš nusijuokiau. 

Viską papasakoję Nikei pasijautėme kaip mums akmuo nuo širdies nusiritęs. Ji supratingai visą tai priėmė. Nes ji apie Luką žinojo viską ir tai jai buvo ne naujiena. Tada atsisveikinusi išvyko. Ji man labai patiko. Galvojau, kad aš jai neįtiksiu, bet pasirodo labai klydau. Ji tikrai miela ir draugiška. Norėčiau ir aš turėt arba sesę arba brolį tokius kaip ji.

---

Už papildomą mokestį man leido pasilikti čia per naktį. Kadangi jau buvo vėlu mes abu nuėjome išsivalyti dantų. Lukas man paskolino šepetėlį bei jo ilgą maikutę su kuria aš miegosiu. 

Grįžę sustūmėme dvi lovas esančias palatoje, kad būtų viena didelė. Įkritusi į ją atsidusau, kai prisiminiau viską kas šiandien įvyko. Baimė buvo praėjusi seniai. Su juo jaučiausi saugi. Jis atsigulęs į lovą nutempė mane, nes buvau užėmusi visą lovą. Jis padėjo savo galvą man ant kojų ir mes kelias valandas šnekėjomės, juokėmės ir taip toliau. 

Nebeturėjau jėgų daugiau ką nors daryti todėl atsiguliau pilnai. Lukas mane apkabino. Padėjau savo galvą jam ant krūtinės, o jis mane apkabino per liemenį. jaučiausi taip patogiai ir laimingai, kad neištvėriau ir nusišypsojau. Jis vistiek tai pamatė, nors ir buvo visiškai tamsu. Jis mane pabučiavo ilgai, mikdydamas mane. Bet prisiminiau, kad nepaklausiau jo kaip aš jį pakeičiau. Koks jis buvo seniau, prieš sutikdamas mane? Atsitraukusi paklausiau :

- Kaip aš tave pakeičiau? Koks tu buvai seniau?

- Papasakosiu tau vėliau. Kada nors, nes tu labai pavargusi. Aš tai jaučiau - pabučiuodamas į kaktą pasakė Lukas. Aš tikrai buvau pavargusi ir linktelėjau. Įsitaisiusi patogiai užsimerkiau. Jis stipriau mane apkabino, nes buvo žvarboka. Jo kūnas skleidė šilumą, kuri dar labiau mane mikdė. Buvau pasiilgusi jo šiltų bučinių, apsikabinimų bei šypsenos.

- Myliu tave - pasakė jis.

- Aš taip pat. Labanakt..  - nusišypsojusi bei sušnabždėjusi Lukui atsakiau ir grimzdau į miegą...

  -------------------------------------------------------------------------------------------------------------

8 dalis. YAYYYYY!!! :D Tikiuosi patiko! :) Komentuokit, vote :P Ačiū, kad kažkas dar skaitote. Tikrai labai ačiū. Pradžiuginate, kai pakomentuojate ir tada jaučiuosi labai laiminga :) :*

xoxo

- Smilta <: