Aš stovėjau prie savo spintelės ieškodama biologijos knygų kai šalia manęs pasirodei tu.
"Labas , Lucy"-tu nusišypsojai man savo pritrenkiančią šypsena , bet aš nepadariau to atgal.
Aš vis dar negaliu atsigauti.Tu pasakei , kad aš graži.Tu suknistai pamelavai man į akis.
"Ar tau neužtenka ir taip man suteikto skausmo iš kitų?"-aš kalbėjau tyliai tik taip , kad girdėtum tu.
Tu susiraukei lyg nesupratęs ką pasakiau.
"Apie ką tu kalbi , Lucy?"
"Kodėl meluoji , kad esu graži?Kodėl?"-mano bailios akys žiūrėjo į tavąsias stiprias akis.
"Aš nemeluoju.Tu esi graži , Lucy."
"Nemeluok man , prašau."-aš užtrenkiau spintelės dureles ir pagreitindama žingsnius bandžiau pabėgti nuo tavęs.
Kaip ir visą laiką tu ėjai iš paskos.Tu sekei mane.
"Kaip man tau įrodyti?"-tu paklausei ir aš sustojau ėjus.
"Niekaip.Tai neįmanoma."-aš atsisukau į tave ir nuleidau akis.
"Kodėl?"
"Nes tik tau vieninteliam taip atrodo"
YOU ARE READING
My Own Hell
Short Story"Pasikeisk veidą" "Nusipirk normalių rūbų" "Nusižudyk" Kas yra skausmas?Turbūt visi jį supranta skirtingai.Vieniems tai mamos ašaros , kitiems miręs gyvūnėlis.O kitiems...Tiesiog žodžiai.Žodžiai kuriuos girdi nebe pirmą kartą.Kurie tave žlugdo , ver...
