Aš atėjau į mokyklą.Aš pamačiau tave.Tu žiūrėjai į mane ir šypsojaisi.Tu suknistai šypsojaisi net ir po to kai aš pabėgau nuo tavęs.
Aš priėjau prie savo spintelės , o tu priėjai prie manęs.
"Ar dabar jautiesi graži?"-tu manęs paklausei.
"Tu tai padarei tik dėl to , kad norėjai padėti"-aš tyliai pasakiau net nežvelgdama į tave.
"Aš žinau tavo bėda"-tu pasakei ir aš nesupratus prie ko tai pakėliau akis į tave."Tu susigalvoji nebūtų kitų žmonių minčių"
"Ką?"-susiraukiau.
"Tu prisigalvoji tai ko nėra.Štai kas tau nuodija gyvenimą."-tu šyptelėjai.
"Aš ne beprotė."-supykau.
"Aš ne tą turiu galvoje.Tu esi įsitikinus , kad aš pasakiau visai mokyklai , kad esi graži vien dėl to jog norėjau padėti.Nors tikroji tiesa yra ta , kad tu iš tiesų esi graži.
Aš nuleidau akis supratus , kad tu teisus.
"Ar dabar tiki manimi?"-tu privertei vėl pakelti akis į tave.
"Tikiu."
YOU ARE READING
My Own Hell
Short Story"Pasikeisk veidą" "Nusipirk normalių rūbų" "Nusižudyk" Kas yra skausmas?Turbūt visi jį supranta skirtingai.Vieniems tai mamos ašaros , kitiems miręs gyvūnėlis.O kitiems...Tiesiog žodžiai.Žodžiai kuriuos girdi nebe pirmą kartą.Kurie tave žlugdo , ver...
