,,Voices" Dark Niall LT Fan Fiction

chapter 16

 Pramerkiau savo akytes ir pažvelgiau į garbanių.

- padėsi man? Ką turi omenyje Harry? - tyliai paklausiau kuomet jis glostė mano rankytę. 

Garbanius tyliai sukikeno keistai elgdamasis. Giliai įkvėpiau sukasdama savo lūpą. 

- Padėsiu tau, Ellie. Dieve nejau nesupranti apie ką aš?- tyliai sušnabždėjo į ausytę paklausdamas jog galėčiau girdėti tik aš, ir atsiduso.

- Ellie tu man patinki, supranti tai? - garbanius tylomis pratarė priversdamas suspurdėti mano širdelę šiek tiek. 

Jis pasakė būtent tai ko ir bijojau. Giliai įkvėpiau užsimerkdama ir tylėdama, tikėdamasi jog jis suprato ką reiškia tyla.

Niall pov.

 Sutrikau tai išgirdęs ir įsitempiau užsimerkdamas. Ji jam patinka. Šūdas jam patinka Ellie. Mergina, kurios kūne esu įkalintas aš. Girdėjau jos patankėjusius širdies dūžius bei tankų kvėpavimą ir užmerktas, tankiomis blakstienomis nusėtas akis.

Giliai įkvėpiau įsitempdamas. Nežinau kodėl taip reagavau, bet man rūpėjo ji ir jos jausmai. Man rūpėjo apsaugoti merginą nuo visko, net jei pats buvau didesnė problema už viską kas jai gali nutikti. Harry buvo geras vaikinas ir džiaugiuosi dėl jo visais atvejais, tačiau jis visuomet suvilioja merginas ir tiesiog jomis pasinaudoja bei pameta. Visais laikais taip buvo, kad ir kiek jį prisiminčiau. Nenoriu kad Ellie kentėtų ir pajustu jo pasišaipymą, širdies skausmą ir daugiau niekada nepasitikėtų vaikinais bei jų tuščiais padažais ir žodžiais . Tikiuosi jog jis norėtų rimtai santykių su ja. 

Tačiau labiausiai už viską norėčiau - kad ji priklausytų tik man, net jei tai beprotiškiausias dalykas visatoje. Kaip draugė, mergina, mylimoji, tiktų bet koks apibūdinimas, kad ji galėtų bent šiek tiek ilgėliau pasilikti su manimi, ne su juo. Jog rinktųsi mane, ne jį. 

Demonas ir nekalta mergina?

Pasistengei Horan.

-

Praėjo keletas valandų. Sophia su Liam begalo norėjo privatumo tad jie grįžo į savo namus, o Ellie paliko su Harry, jo apartamentuose. Man išties, be galo įdomu kaip vaikinai sugebėjo tiek visko pasiekti būdami kaip ir aš.. prisikėlę?

stebėjau juodu sedėdamas šalia, kuomet Harry gamino maistą o Ellie skaitė žurnalą. 

Mergina grakščiai pakilo nuo kėdės ir patraukė į šalto vėjo apgaubtą balkoną, lauke. 

" Niall? " ji tyliai kreipėsi stovėdama vien basomis kojytėmis, ant šaltų betono grindų. 

- Ellie?- taip pat tariau šyptelėdamas kuomet išvydau nežymią šypsenėlę merginos veide.

" kodėl tu toks tylus? Ypač šiandien. Jau buvau spėjusi pasiilgti tavo juokelių " sukikeno tyliai priversdama mane šypsotis. Atsirėmiau į balkoną pasiveldamas savuosius plaukus. 

Sukandau lūpą kikendamas.

- Tiesiog daug apie viską mąstau, brangute,- šypteliu išleisdamas tylų atodūsį.

" Ar tai dėl Harry? ir nemėgink gintis, sakydamas jog negirdėjai. Nes žinau jog viską matai, jauti bei girdi " tarė ranka perbraukdama sau per plaukus ir labiau apsikabino savo kūnelį abejomis rankomis kai vėjas stingdančiai šaldė.

 Norėčiau ją apkabinti, ir sušildyti šią akimirką.

- Dėl Harry? O  kas dėl jo? Na, jis pasakė jog patinki jam ir palaikau jį. Tiesiog nenoriu kad nukentėtum, nes.. Na , Harry nėra labai rimtas žmogus ir niekada nebuvo, tačiau nesimatėme ilgą laiką ir negaliu nieko teigti ar jis nepasikeitė. Žinai kaip ten sako, laikas žmogu puošia.- tariu truktelėdamas pečiais. Melavau. Nė velnio jo nepalaikau, tačiau žinau jog tuo labiau savo ėjimu, gero visiems nepadaryčiau. 

- darbas žmogų puošią Niall, ne laikas.- ji pavartė akytes tyliai tardama ir šyptelejau žinodamas jog susimoviau ties šituo. Stebėjau jos akis kurios nebuvo labai linksmos ir tai mane šiek tiek liūdino, bet nieko padaryti negalėjau dėl to. 

Vienaip ar kitaip, miręs kūnas, demono siela ir pulsuojantis kraujas bei nekalta mergina, nėra labai suderinama, ir niekada nebus.

Kad ir kaip to norėčiau.

Ellie's Pov

Nulenkiau galvytę įsikasdama sau į žandą. Suspaudžiau lūpas giliai ikvėpdama ir užmerkiau akis klausydamasi jo žodžių. 

Nenorėjau būti su Harry. Nejaučiau jam abipusės simpatijos, kaip jis man. Pripažinsiu jog garbanius tikrai išvaizdus, mielas, linksmas, ir jo duobutės skruostuose priverčia plačiai šypsotis. Tačiau vien žinojimas jog mes iš skirtingų pasaulių, jog jam toli gražu ne tiek metų kiek dabar yra, o kokie šimtmečiai, verčia mane jaustis šiek tiek nejaukiai.

Gal būt tai tiesiog priežastys ir atmestinos mintys vengti Harry. Jis tiek daug gero man padarė, o viskas ką aš noriu daryti tai vengti jo.

tikriausiai keisčiausias ir labiausiai nerimauti verčiantis dalykas manyje, yra tai, jog bijau sulaukti pilnaties. Kuomet pamatysiu Niall gyvai, girdėsiu vaikino balsą ir jis dings iš mano vidaus. Tas keistas jausmas viduje užpildo mane, anksčiau tokio jausmo nebūdavo, gyvendavau įprastai ir nuobodžiai, o dabar.. dabar viskas kitaip. 

Mūsų keliai išsiskirs, jis keršys, o aš toliau lyg niekur nieko, gyvensiu savo gyvenimą, lyg nežinodama jog kažkada išgyvenau keistą, mistišką laikotarpį, su vaikinu savo viduje.

" Ellie " jo tylus balsas suvirpino mano vidų priversdamas sudrebėti išorėje. GIliai ikvėpiau dūstelėdama. 

" Eik į vidų, sušalsi " jutau menką jo šypsenėlę. Tačiau tikėjausi kitokių žodžių. 

Nieko nelaukusi linktelėjau ir pravėrusi duris įžengiau į šilumą plūstantį kambarį.