Draugai

V

Šią akimirką troškau turėti visą šio pasaulio laiką. Negalėjau patikėti, kad tai vyko, tačiau tuo pačiu metu kiekviena savo ląstele jaučiau kaip visą tai tikra. Šiltos lūpos, susilieję alsavimai ir nekantrios rankos.

Mantas abiem rankom suėmė mano veidą ir dar drąsiau prigludo. Prisiminiau, kad reikia kvėpuoti ir palaimingai atsidusau. Tai nė iš tolo neprilygo mano įsivaizduojamų scenarijų, užplūdę jausmai buvo daug stipresni ir širdis kaip mat paspartino tempą. Kilstelėjau rankas ir apsivijau jam kaklą. Viena jo ranka nuslydo šonu ir padėjo patogiau įsitaisyti ir taip tik dar labiau prie jo prisispaudžiau.

Jis truputį atsitraukė, tačiau vis dar lietėsi lūpomis kai atsimerkė. Žvilgsnis patamsėjęs nuo neišsakyto troškimo, tačiau jame atsispindėjo ir klausimas. Užsilikę proto likučiai rėkte rėkė ne, jog nedaryčiau to, nes tai būtų velniška klaida. Tačiau aš nenorėjau elgtis teisingai, nenorėjau elgtis gerai. Išjungiau tą prieštaravimą ir pasiryžau pasiduoti tam ko tiek ilgai troškau.

Švelniai prigludau ir iš karto sulaukiau atsako. Švelniai nubučiavęs kiekvieną lūpų kamputį jas praskyrė ir pagilino bučinį. Rodėsi jog visas kūnas nutirpo ir ims lydytis tiesiog jo rankose. Panardinau pirštus į jo plaukus ir visiškai atsidaviau saldžiai palaimai. Jaučiau kaip abiejų kvėpavimai pagilėjo, tačiau net neketinome sustoti atsikvėpti. Jo rankos nuslinko liemeniu ir klubais, nedvejodamos įsirangė po megztiniu ir dabar nuo nuogos odos sąlyčio skyrė tik plonytė suknelės medžiaga.

Apsivijau jo liemenį kojomis, stengiausi įsiminti šį jausmai kai glaudžiausi prie jo visu kūnu. Nuo abiejų plieskė nenusakomas karštis, troškau išsipančioti iš drabužių, regis, Mantas buvo tos pačios nuomonės, nes padėjo išsinerti iš megztinio. Jo lūpos nuslinko kaklu link apnuoginto paties. Pro lūpas išsprūdo nevalingas atodūsis, Mantas taip pat suniurzgė dar labiau pakurstydamas ir taip mus kaitinančią ugnį.

Virpančiais pirštais ėmiau kovoti su jo marškinėliais. Privalėjau paliesti jo nuogą odą, kol visai neišsikrausčiau iš proto. Niekada gyvenime dar nebuvau taip arti beprotybės ribos. Jis greitai kilstelėjo rankas ir išsinėrė iš drabužio, bet rankos akimirksniu vėl grįžo prie manęs. Mantas buvo tvirtas, glostant krūtinę jis virpėjo po mano pirštais. Lūpos neišsiskirdamos mėgavosi saldžiu malonumu.

Pamažu vienas kitą išlukštenome iš visų drabužių, buvau paguldyta ant gauruoto kilimo, nugara jaučiau jo minkštumą. Šiek tiek atsitraukęs Mantas nužvelgė mane nuo pačių kojos pirštų galiukų. Jo žvilgsnis pajuodęs nuo geismo išglostė kiekvieną išlinkį, o netrukus tą kelionę pakartojo ir lūpos. Negalėjau nustoti aikčioti nuo jo lūpų ir rankų suteikiamo malonumo, buvo gera pajusti jo svorį ant savęs, nesidrovėdama taip pat jį tyrinėjau.

- Do...- sumurmėjo man prie ausies nenustodamas lūpomis liesti odos, - noriu to... noriu tavęs...

Kūnu nubėgo šiurpuliukas. Įstengiau sumurmėti tik vieną žodį.

- Taip, - sukuždėjau.

Ir leidau jam nuvesti mus ten, kur abu troškome.

*

Nubudau staiga visiškai išsimiegojusi ir pailsėjusi. Tingiai pasirąžiusi nusižiovavau, pamėginau atsiversti ant nugaros ir tik tada pajutau keistą svorį ties liemeniu ir blauzdomis.

Gulėjau patogioje Manto lovoje, šalia gulėjo ir jis pats užmetęs savo koją ir ranką ant manęs, man pasivertus nevalingai prisitraukė arčiau ir kažką suniurnėjęs toliau miegojo. Žiūrėjau akis išplėtusi į mielą veidą. Pirma užplūdo prisiminimų lavina ir kvailas džiugesys. Kaip mes pasimylėjome ant kilimo, tada nunešė ant rankų į lovą ir vėl viską pakartojome. Atsargiai pirštų galais perbraukiau jam per ranką link peties, atrodė, kad galėčiau be perstojo jį liesti. Jam vėl sujudėjus atitraukiau ranką.