Viskas Gerai, Zayn || z.m || ✔

1 dalis.

Šiandien, Zayn, Tu ir vėl žodžiaismane skatinai mirti.

Vėl sakei man, kokiame name aš gyvenu ir kokie yra mano tėvai.

Galvoje turėdamas per daug informacijos apie mano gyvenimą, naudoji ją blogiems tikslams.

Ne, Zayn, Tu tai sakei ne man.

Tu tai sakei visiems.

Tu visiems pasakojai, kaip aš gyvenu.

Tu visiems pasakei, jog aš neturiu vonios, savo atskiro kambario...

Supratau, jog puikiai pameni mūsų vaikystės draugystę ir kiekvieną mano namų detalę.

Visi juokėsi, o aš apsimečiau, kad nieko negirdžiu.

Zayn, mano skruostais ritosi šiltos ir sūrios ašaros, kurių Tu nepastebėjai.

Tu viską pastebi, Zayn, tik ne savo žodžių suteikiamą skausmą man.

Ne, Zayn.

Tai ne žodžiai.

Tai kulkos.

Tai kulkos, kurios šaunamos į mane kiekvieną dieną.

Visą pamoką Tu visiems pasakojai apie mano gyvenimą.

Mokytoja viską girdėjo, bet tylėjo.

Ji bijojo Tau kažką pasakyti.

Ji bijojo Tavo tėvo.

Zayn, girdi, matai?

Girdi krentančias ant suolo, nuo mano skruosto, ašaras?

Matai mano patinusius paakius?

Zayn, Tu sakai, jog aš apsileidusi, ta, kuriai reikia tik įlįsti į klozetą ir būti išmata.

Bet ar Tu suvoki, jog tai Tau reikėtų tai padaryti? Tu to labiau vertas.

Zayn, sėdėdama valgykloje aš bijojau ir drebėjau, girdi?

Aš bijojau, jog Tu vėl prikibsi prie manęs.

Ir aš buvau teisi, Zayn.

Tu atsisėdai šalia manęs ir įmetei į mano maistą savąjį pasakydamas, jog vargšmas, neturintiems maisto, reikia paaukoti.

Zayn, Tu teisus.

Tai buvo vienintelis mano maistas, kurį aš galėjau suvalgyti ir kurį turėjau.

Visi pradėjo juoktis, o Tu atsistojęs paglostei mano plaukus, paskui suėmei juos į delną ir timtelėjai atgal.

Neišlaikiusi pusiausvyros aš nukritau nuo kedės.

Tu nesijuokei...

Ir pamatęs mano ašarotas akis, sustingai.

Visi juokėsi, o Tu žiūrėjai į mane savo rudomis akimis.

Atsistojusi pasiėmiau kuprinę ir išlėkiau iš valgyklos, joje palikdama, juoką, šnekas, skausmą ir Tave.

Nežinau kodėl Tu šitaip suregavai, Zayn.

Kodėl suakmenėjai?

Nejau Tau rūpi?

Netikiu, Zayn.

Pažįstu Tave ir tikrai nemanau, jog Tau rūpi.

Zayn, aš nustebusi.

Po pamokų, kai nieko nebuvo aplinkui, Tu priėjai prie manęs.

Jau norėjau eiti nuo Tavęs kuo toliau, bet Tavo ranka mane sustabdė.

Zayn, Tu manęs paklausei ' Ar Tau viskas gerai, Ebe? '

Aš žiūrėjau į Tavo akis ir negalėjau patikėti.

Tu prisimeni mano vardą, Zayn?

Sukaupusi visą savo drąsą aš švelniai, girdi, Zayn, švelniai ištraukiau savo ranką iš Tavosios ir pakėliau savo lūpų kampučius.

' Viskas gerai, Zayn ' sušnabždėjau ir apsisukusi išlėkiau iš mokyklos.

Viskas gerai, Zayn...