Viskas Gerai, Zayn || z.m || ✔

3 dalis.

Zayn, niekada nebūčiau pamaniusi, jog Tu toks...

Kodėl, Zayn?

Tu man trenkei tik todėl, nes aš apgyniau vargšelį benamį kačiuką, į kurį Tu mėtei sniego gniūžtes...

Zayn, pripažink, Tu ištroškęs dėmesio

Tau jis kaip narkotikas, kurį Tu, deja, gauni kiekvieną dieną...

Kai Tu man trenkei antausį, aš suklupau ant balto ir šalto sniego,pasiremdama plikomis rankomis į jį...

Žinai, Zayn, tai, jog Tu man trenkei, man nėra naujiena, bet tai, jog Tau užkliuvo vargšelis, mažas kačiukas... tai man naujiena.

Kai aš ėjau namo, Tu su savo draugais ėjai už manęs.

Keista, Zayn, bet Tu man nieko nesakei.

Tu nesikabinėjai prie manęs ir su savo draugais kalbėjaisi man nesuprantamomis temomis.

Matei, Zayn?

Matei mano raudoną skruostą?

Ar Tu jauti, Zayn?

Jauti skausmą, kurį dabar jaučiu aš?

Nejauti, aš žinau tai.

Tu jauti tik nenuvaldomą galią, kurios Tu, deja, realiai ir neturi.

Tik įsivaizduoji, jog turi...

Ir tada tu tai padarei.

Tu paleidai į mane sniego gniūžtę, o gal tiksliau, akmenį?...

Skausmas galvoje buvo nepakeliamas.

Jutau tekantį kraują savo kaklu.

Sustojusi taip stipriai užsimerkiau, jog akyse aptemo, o kojos ėmė linkti.

Zayn, Tu juokeisi.

Man skaudėjo, aš verkiau, o Tu juokeisi.

Kas per kvailas individas Tu esi?!

Ausyse garsas apslūgo, o akyse pasidarė tamsu...

Zayn, aš nualpau.

Tada Tu galėjai daryti su mano kūnu ką panorėjęs, galbūt net padėti man, bet Tu nieko nedarei.

Atsigavusi aplink save aš neradau nieko.

Aš vis dar gulėjau ant šalto sniego, šaligatvyje.

Nei Tavęs, nei Tavo draugų aplink nebebuvo. 

Lėtai atsistojusi aš toliau koja kojon ėjau link namų.

Širdis daužėsi lyg pašėlusi, galvoje sukosi begalę minčių.

Priėjusi namus, aš buvau šokiruota.

Zayn, prie mano namų, ant aplūžusių medinių laiptų su cigarete tarp dantų, sedėjai Tu!

Pamatęs mane Tu numetei cigaretę ir pribėgai prie manęs.

Žiūrėjau į Tave lyg į vaiduoklį.

Zayn, sekundę aš pamaniau, jog Tu atsiprašysi, žinai...

Tačiau Tu to nepadarei.

Tu paėmei mano kruviną ranką į savąją ir prisidėjai ją sau prie širdies paklausdamas ' Ar Tau viskas gerai, Ebe? '

Zayn, tai buvo kvailas klausimas, bet ignoruoti jį nesugebėjau.

Pakeldama akis į Tave aš pasakiau ' Viskas gerai, Zayn ' ir ištraukusi savo ranką iš Tavosios nubėgau į savo namus, iš kurių Tu rytoj tyčiosiesi ir vėl...

♥♥♥