Viskas Gerai, Zayn || z.m || ✔

8 dalis.

Išprotėjau, Zayn.

Aš sėdėjau per pamoką ir kikenau kaip maža mergaitė, kutenama mylimo tėvelio.

Suprantu, kad tai atrodė kvailai, bet... na... aš pati nesuprantu, kas man buvo užėję.

Žiūrėjau į Tave, Zayn, ir kikenau, o Tu, Tu žiūrėjai į mane su pakeltais antakiais ir tikriausiai galvojai, kad man galvoje kažkas negerai.

Tu teisus, Zayn.

Nebegerai.

Jau tikrai nebegerai.

Kadangi aš nebeturiu ašarų, tai dabar juokiuosi.

Tu mane, mielas Zayn, davedei iki to!

Iki ko dar davesi?!

Jau davedei.

Aš laukiu, mielasis.

Sėdžiu sukandusi dantis, su trukčiojančia akimi ir laukiu.

Laukiu, kada sutems ir aš galėsiu laisvai, lėtai ir niekieno nestabdoma išeiti ten, kur niekas manęs nebegalės įskaudinti, o tavo vardas daugiau nebeskambės mano galvoje.

Prieš akis bėga vaizdai.

Tavo šlykščios rankos po mano palaidinuke, Tavo šlykštus juokas, Tavo iškrypeliškos rudos akys.

Atėjo laikas tai ištesėti.

Baltas, suglamžytas ir nieko vertas laiškelis, kurį perskaitęs Tu suglamžysi, Tavęs laukia tavo striukės kišenėje.

O!

Atsirado ašarų!

Jos, atrodo, viena po kitos rieda mano skruostu tarsi lenktyniaudamos, kai galų gale nusileidžia ant mano juodų, purvinų džinsų medžiagos, ir susigeria į ją.

Viena mano kūnos dalis, Zayn, nori, kad Tu ateitum čia ir sustabdytum mane, o kita, atrodo, stato aukštą murinę tvorą, kad Tu per ją neperliptum ir nesutrukdytum mano galutiniam sprendimui.

Ar Tau viskas gerai, Ebe?

Ar Tau viskas gerai, Ebe?

Ar Tau viskas gerai, Ebe?

Dieve, ne!

Negerai, Zayn, girdi?!

Negerai!

Aš mirusi.

Mano prakeiktas, nukankintas ir gyvenimo nebeatlaikantis kūnas, jau senai tuščias!

Ten jau nebėra nieko, supranti, Zayn?

Nieko...

Būdama maža mergaitė, visada svajojau turėti vaikiną, kuris mane saugotų ir mylėtų bei nuo tėvo apgintų...

Zayn, o Tu ar turėjai svajonių?

Matai, aš turėjau...

Atrodo, ji tokia paprasta, bet va...

Neįgyvendinama.

A!

Akimirka viena ir štai...

Dvi rudos, išsigandusios ir nusiminusios akys žiūri į mane.

Žiūriu ir negaliu patikėti, Zayn.

Tu savo tvirtu kūnu prispaudęs mane prie šaltos žemės, žiūri man į akis.

' Ką Tu sau galvoji? ' Tu tyliai sušnabždi...

Žiūriu į Tave.

Pradedu kūkčioti ir savo mažais kumštukais daužyti Tau krūtinę.

' Tu davedei mane iki to, Zayn. Noriu mirti, dingti, išnykti, susinaikinti, nebeegzistuoti! Ko Tau čia?! Leisk man mirti! Prašau, maldauju... '

Aš jaučiuosi tokia mylima! ❤

Va jei! ❤❤

Aš irgi jus myliu! ❤