Viskas Gerai, Zayn || z.m || ✔

5 dalis.

Tu supratai, Zayn.

Tu nesišaipei iš manęs, nors ir mano veidą puošė tėvo užtaisyta mėlynė.

Tu supratai, jog šįkart nėra iš ko šaipytis.

Vis dėlto tavo žiaurus protas turi kruopelytę logikos...

Akimirką net pasirodė, jog Tu užjaučiamu žvilgsniu žiūrėjai į mane.

Bet man tik pasirodė, taip?

Žinai, Zayn, tai man pakėlė nuotaiką.

Aš per visą matematikos pamoką šypsojausi.

Mano šypsenos kaltininkas buvai Tu...

Keista, Zayn, jog tik tiek man tereikia, kad būčiau laiminga, ar ne?

Norėčiau, kad taip būtų visada, Zayn.

Po muzikos pamokos mokytoja mūsų abiejų paprašė trumpam pasilikti.

Tu atsisėdai šalia manęs, kas privertė mane susigūžti ir atrodyti kaip tyliai pėlytei.

Vien nuo tavęs sklindantis šaltis verčia mane drebėti...

Mūsų nuostabai, mokytoja mūsų paprašė padainuoti.

Tiesiog šitaip.

Parodyti jai, ką sugebame.

Ir žinai, Zayn, kai Tu pradėjai dainuoti, aš išpūtusi akis žiūrėjau į Tave.

Kodėl aš niekada nepastebėdavau, jog Tu taip tobulai moki dainuoti?

Gal todėl, jog aš nenorėdavau Tavęs girdėti?

Žinai, Zayn, dainuodamas Tu atrodai visai kitoks.

Atrodai geras, mielas, protingas...

Baigęs dainuoti Tu atsisukai į mane ir šyptelėjai...man?

Aš nežinojau ką daryti, todėl tiesiog ignoravau Tavo šitokį keistą gestą.

Kai atėjo laikas savo žodžius padainuoti man, aš dainavau.

Žinai kodėl, Zayn?

Kad suprastum, jog šito tu iš manęs neatimsi!

Tačiau baigusi savo eilutes, nederįsau pažvelgti į tave.

Nedrąsu man buvo, žinai...

Kai mokytoja mus išleido aš akimirksniu dingau iš klasės.

Ėjau greitai.

Norėjau kuo greičiau grįžti namo, kol Tu nesugadinai man dienos...

Bet štai...

Iš nugaros Tu man pakišai koją ir aš nukritau veidu ant žemės.

Man skaudėjo, Zayn..

Fiziškai ir psichologiškai.

Ausyse skambėjo Tavo ir Tavo draugų juokas.

Dieve, Zayn, Tu toks šiknius, žinai tai?!

Sunkiai atsistojusi aš nubėgau prie spintelių.

Skruostais ritosi ašaros.

Tu viską sugadinai, Zayn.

Kodėl Tu šitaip elgiesi?

Na, žinoma...

Tau gi nuo šito geriau.

Baigusi krautis knygas iš spintelės į savo kuprinę, aš patraukiau link išėjimo.

Ir vėl...

Tavo šlykšti ranka ant mano peties, privertė mane atsisukti į Tave.

Tu ir vėl tyliai manęs paklausei ' Ar Tau viskas gerai, Ebe? '

Ne, aš noriu mirti, rėkti, verkti!

Nebeatsakiau.

Apsisukusi pasileidau bėgti.

Kam tie kvaili klausimai, Zayn?