Viskas Gerai, Zayn || z.m || ✔

10 dalis.

' Sveika, Ebe. Aš nesu geras rašytojas ir minčių protingai į lapą sudėlioti nemoku, bet pasistengsiu.
Tavo silpnos, naivios akys... kaskart, pažveltęs į jas, aš jausdavau kaltę. Stiprią, mane kankinančią kaltę dėl visų savo gyvenimo klaidų. Didžiausia jų - dar vaikystėje mano padarytas nuosprendis nebebūti tavo draugu dėl tavo visomis prasmėmis keisto gyvenimo. Tačiau kaltė mane smaugė, dusino ir trypė lyg kirminą vis labiau su kiekvienais sumautais metais. Šito jausmo aš negalėjau pakęsti ir nekenčiau tavęs už tai, kad verti mane tai jausti. Jaučiau tau didelę neapykantą. Žodžiais ji neapsakoma. Todėl aš tai dariau veiksmais.
Toks jau esu aš.
Aš atsiprašau. Atleisk, kad nesugebėjau visko pasakyti Tau tiesiai į akis. Nesugebėjau, nes drąsos pritrūko.
Palieku Tave laimingą, gyventi laimingo gyvenimo.
Aš žinau, kad be manęs Tau bus geriau. Sėkmės, Ebe.

- Zayn '

Skruostais rieda ašaros.

Stipriai užsimerkiu, priglaudžiu baltą  lapą sau prie širdies ir lėtai atsiremusi nugara į spintelę, nuslenku ja žemyn, kol atsisėdu ant žemės.

Zayn, aš verkiu.

Tai tik laimės ašaros.

Tu išvažiavai...

Tu mane išgelbėjai ir išvažiavai.

Dieve, Zayn, Tu mano tuščios visatos herojus!

Pasistengsiu būti tokia laiminga, kokia svajojau kasnakt prieš užmigdama.

Dabar aš galiu kai ką pasakyti iš širdies.

Viskas gerai, Zayn.

___________________________________________

PABAIGA

___________________________________________