|Snapchat| II [baigta]

2.15

Kadangi veiksmas prasideda po poros metų, paaiškinsiu praeitos dalies situaciją. :')
~~~
Lytinių santykių metu moteriškosios giminės porininkei iš gaktos pradeda bėgti kraujas dėl to, kad plyšta "mergystės plėvė".
~~~
:'))) Labai moksliškai išsireikšta. :')))
ENJOY, LAVS! <3

|Snapchat|

2.15

*po dviejų metų*

Vaikinas ir mergina. Liam ir Lucy. Jie juk sutverti vienas kitam, tiesa..?

Lucy P.O.V.

-Liam!-sucypiau iš džiaugsmo, kai pamačiau prie durų stovintį vaikiną su gėlėmis ir didele saldainių dėže.

-Sveika, Lu!-šyptelėjo vaikinas.
-Dabar aš būčiau puolusi tau į glėbį, bet pirma - šiti neleido,-parodžiau į gėles, saldainius ir sukrizenau.-O antra - nereikėjo,-šyptelėjau ir priėjusi pakštelėjau savo vaikinui į lūpas.
-Imk,-šyptelėjo ir įteikė man viską ką turėjo rankose.
Paėmiau dovanas iš vaikino, padėjau jas ant stalo koridoriuje ir... puoliau vaikinui į glėbį. Kaipgi kitaip?
***
-Matai prie ko priveda socialiniai tinklai,-šyptelėjo vaikinas, kai vakare žiūrėjom filmą jo sodyboje netoli miško.
-Aha,-išsišiepiau.
-Dar pamokslausi, kad mes tik žmonės iš socialinio tinklo ir tai nieko nereiškia?-sukrizeno vaikinas.

-Hmmm... Šis klausimas yra per daug suktas, pone,-nusijuokiau.
Jis žiūrėjo į mane. Savo rudomis, šokoladinėmis akimis žiūrėjo į mane.
Įsipatoginau Liam glėbyje ir toliau žiūrėjau televizorių. Vaikinas ant mano peties braižė įvairiausias figūras.
-Neturi ką veikt?-šyptelėjau nuo savo klausimo.
-Galbūt...
-Tai kam tas filmas pajungtas?-sukrizenau...

-Ammm... Panele Lucy, pateikite kitą klausimą,-nusijuokė vaikinas.

-Liam.
-M?

-Žinai, kad tavo juokas tobulas?-pabučiavau vaikino kaklą.

-Žinai, kad tavo lūpos saldžios?-nestripriai įkando į manąjį.

-Neatsakyk į klausimą klausimu, Payne,-sujungiau mudviejų lūpas ir panardinau savo pirštus jo ruduose plaukuose.
Pritrūkus oro, atsitraukėme vienas nuo kito.

Jis šyptelėjo ir pakėlė mane nuotakos stiliumi nuo sofos.

-Hey, ką darai?-sukrizenau.

-O čia jau mažytė mano paslaptėlė,-šyptelėjo vaikinas.

Išnešęs į lauką, jis mane pastatė ant kojų ir sunėrė mūsų pirštus.
Jis vedėsi mane.

Aš ėjau paskui jį.
Aš nežinojau kur mes einame, bet žinojau viena - nesvarbu kur mes einame, svarbu, kad aš su juo, o jis su manimi...
_________
Cute or no? :')
_________
Jis mane atsivedė prie ežero.
Kažkur miško viduryje.
Danguje švietė mėnulis.
O jo atvaizdas gražiausiai atsispindėjo vandenyje.

Tai nebuvo kažkas specialaus.
Tai buvo kažkas...
Tai buvo kažkas tobulo.

Ir tam nereikėjo didelių pastangų.

Staiga jis priėjo prie manęs.

Jis virpėjo.

Jo rankos drebėjo.

Jis norėjo kažką daryti.

Bet niekas nesuprato ką.

Tai žinojo tik jis.

Aš stovėjau nieko nesuprasdama.

Ir žiūrėjau į jo akis, kurių tuo tarpu gerai nemačiau.

Jis tiesiog paėmė mane už rankos ir visiškai pasuko mane į save.
Mus apšvietė mėnulio šviesa.

Tai buvo taip tobula ir romantiška!
Aš mačiau jo akis.

Jis matė mano akis.

Jis išsitraukė iš kišenės dėžutę, atsiklaupė ant vieno kelio ir paklausė:
-Ar sutiksi būti Lucy Payne?
____________

OMG. :ooo

Kajp miela ar ne? :')

Bet gi aš gadintoja ir viską totaliai sugadinsiu kitoje dalyje. :')))

Heh, viskas jau suplanuota, galit man negrąsint. ;))) :DD

Tiesiog kitam etapėliui noriu bent trijų išsamių nuomonių ir FAK! AŠ JAS NORIU GAUTI DAR ŠIANDIEN! ☺