14 skyrius

108 17 7
                                    

- Ką dabar darysime? - abi šūkavo.

- Tylėkit, kekšės! Jei taip panikuosime, bus dar blogiau. Matyt kažkas mus aplenkė... Įdomu,- pakėliau antakį. - Uždenkit kuo nors kūną...

- Mums?

- Tai ne, kalės. Negi aš.

Abi verkšlendamos paklusniai suskubo surasti kuo uždengti. Tik prieš tai stipriai įsikibo į viena kitą ir sukinėdamosis ištipeno lauk.

Aš likau stovėti paskendusi tamsoje, kurią šiek tiek ryškino priešais langą tviskanti mėnesiena. Buvo šiurpu. Nekenčiu tamsos, tad stengiausi nė nemirktelt, bet buvo labai sunku kai prieš akis matai Elizabeth lavoną, kuriam tiesiai į krūtinę suleistas peilis,

 Nekenčiu tamsos, tad stengiausi nė nemirktelt, bet buvo labai sunku kai prieš akis matai Elizabeth lavoną, kuriam tiesiai į krūtinę suleistas peilis,

Oops! Questa immagine non segue le nostre linee guida sui contenuti. Per continuare la pubblicazione, provare a rimuoverlo o caricare un altro.

o per kraštus liejosi nuo lovos ant naujos švariai išsiurbliuotos kiliminės dangos varvantis kraujas.

Mane išpylė prakaitas, nes čia pasidarė tikrai dušna. Taip pat įtampa vertė mane iš čia nešdintis, bet kažkodėl, neturiu žalio supratimo kodėl vis dar pamaiviškai stovėjau sukryžiavusi šlapias nuo prakaito rankas.

Praėjo gal 3 minutės, bet jų vis dar nėra.

Lėtai apsisukau ir sukaupusi drąsa sušukau:

- Charlie! - vaikštinėjau dairydamasi po namus. - Reeebeccaa!!

Bet nė garso. Dabar jau tikrai įtartina.

- Kur jūs? Prostitutės, pasirodykit! Man visai nejuokingi jūsų pokštai!

Kažkas sukrebždėjo man už nugaros.

Staigiai atsisukusi nieko nemačiau, nes tamsa užgožė bet ką, netgi sienas ir duris.

- Charlie? Rebecca? Čia jūs?

Ir vėl nieko. Po galais, kur jos? Prašau, nesakykit, kad jos pasinaudojo proga iš čia pasprukti, o mane paliko vieną, tūnoti didžiuliame name su buvusios geriausios draugės "mumija". O tas krebždesys mane ne juokais išgąsdino.

Neišleisdama nei garso lėtai ėjau link vietos, kurioje kažkas sušmėžavo.

Mosikavau rankomis lyg gaudydama muses, bet iš tiesų ne muses gaudžiau. Tiesiog, kuo giliau eini, tuo tamsiau ir tas veda mane iš proto. Atrodo, kad kažkas tuoj bus. Ir buvo.

Užsivedė garsus pjūklas.

- ĄĄ!! - spiegiau visa gerkle ir bėgau pro duris. Meldžiausi, kad nebūtų užrakintos.

Ir laimei nebuvo.

Klykdama išbėgau laukan ir dėjau į kojas.

- Kas čia po velnių buvo?! - išgasčio kaip grandinėmis suvaržyta lėkiau namo. Te norėjau kuo griaučiau papasakoti tėvams.

Paslaptingi žaidimai // N.H.Dove le storie prendono vita. Scoprilo ora