ĮKALINTI ( TVD/HP Crossover)

Neviena

Už kelių kilometrų privažiavau pirmąją gyvenvietę. Namai buvo nepriekaištingai nudažyti, veja lygiai nupjauta, gyvatvorės tobulai apkarpytos. Šalia gatvės stovėjo automobiliai, o kiemuose mėtėsi vaikų žaislai. Iš pažiūros atrodė, tikrai mielas ir šiltas rajonas, kuriame ir pati norėčiau gyventi.

Sustojau prie pirmo pasitaikiusio namo. Jis buvo šviesiai mėlinai nudažytas, o šalia garažo stovėjo raudonas „Volvo" automobilis. Priėjusi prie baltų durų, paspaudžiau durų skambutį. Palaukiau, bet niekas neketino atidaryti durų. Tada pasibeldžiau, bet irgi nieko nesulaukiau. Suėmiau už rankenos ir pastūmiau. Durys nebuvo užrakintos. Nedrąsiai įžengiau į vidų.

- Sveiki!, - sušukau, bet mane pasitiko tik mirtina tyla. Iš prieškambario įžengiau į svetainę. Ant komodos stovėjo sudėtos šeimos nuotraukos. Tai buvo juodaodžių šeimyna su dviem mažamečiais vaikais berniuku ir mergaite. Apėjau visus kambarius, nieko neradusi pakilau į antrą aukštą, bet jame irgi tuščia. Atsisėdau tėvų miegamajame ant didžiulės lovos ir susimąsčiau. Gal reikėtų paskambinti į policiją? Pirmame aukšte mačiau laidinį telefoną, bent žinosiu, kad šiame krašte esu neviena.

Greitai nusileidau ir nubėgusi į nedidelę virtuvę, paėmiau raudono telefono ragelį ir pridėjau prie ausies. Surinkau 911. Apsidžiaugiau, jog išgirdau siganalą, tačiau niekas nesiteikė atsiliepti. Rinkau dar kartą ir dar kartą tą patį numerį, bet nieko! Susinervinusi trenkiau ragelį į žemę, kad tas įskilo. Kokia čia per velniama vyksta? Pastvėriau televizoriau pultą ir įjungiau jį, tačiau per visus kanalus nieko nerodė. Ant virtuvinės spintelės radija taip pat negaudė jokių stočių. Kur aš pakliuvau??!! Susiėmiau už galvos ir pradėjau trauktis atbula. Jaučiau kaip mano plaučiuose trūko oro.

Negalėdama daugiau būti tuose namuose išbėgau ir ėjau prie sekančio namo. Apėjau kelis namus ir neivieno gyvo padaro neradau. Toks jausmas, lyg žmonija išnyko. O gal taip ir yra? Gal aš esu čia viena? O gal tai kokia nors iliuzija? Man atrodo pradedu išprotėti!

Mano kojos neatlaikė įtampos ir susmukau prie gyvenamojo namo ant žolės. Verkiau iš baimės, nes negaliu įsivaizduoti kas vyksta. Aš esu grifė ir negaliu pasiduoti baimei. Privalau rasti būdą kaip iš čia ištrūkti, bet neįsivaizduoju nuo ko pradėti. Manau, gal šiandien apsistosiu viename iš tų namų, o rytojaus rytą galvosiu ką toliau darysiu. Tai būtų pats protingiausias sprendimas.

Atsistojau ir nusivaliau nuo savo džinsų prilipusią žolę. Įėjau į raudonomis lentomis apkaltą namą. Buvau pakankamai išalkusi, todėl pirmas taikinys – šaldytuvas. Jame radau užšaldytos mėsos, daržovių. Nusprendžiau pasigaminti troškinį. Negalėjau daugiau būti tyloje, todėl priėjusi prie muzikinio grotuvo rinkausi kompaktinį diską. Paėmiau pirmą pasitaikiusį „The Cure" grupės ir paleidau.

Jaučiau didžiulį malonumą, kai muziką pasiekė mano ausis. Su šokių judesėliais pjausčiau daržoves sukdamasi po virtuvę.

- I don't care if Monday's black.. – dainavau, - Tuesday, Wednesday heart attack... Thursday never looking back... It's Friday I'm in love!

Sočiai pavalgiusi, įsitaisiau ant sofos, nes tokia įtampa mane išvargino. Išsitraukiau savo burtų lazdelę ir bandžiau visus iš eilės burtažodžius, kokius tik žinojau. Lazdelė toliau manęs neklausė. Gal šis kraštas yra užkeiktas nuo magijos? Kai pagalvoju, jeigu nebūtų magijos, tai ir Voldemortą būtų lengviau įveikti.

Staiga išlėto pradėjo tamsėti kambaryje, lyg kažkas būtų užstojęs saulę. Atsistojusi nuėjau prie langos pažiūrėti kas vyksta.

- Saulės užtėmimas, - sumurmėjau, prisiminusi žinutę laikrašytyje. Po kelių akimirkų šviesią dieną pakeitė tamsa, bet po kažkiek laiko, saulė vėl pasirodė.