ĮKALINTI ( TVD/HP Crossover)

„Šeimos skerdynės Portlande"

Jutau skausmą pakaušio srityje. Pramerkiau vieną akį ir supratau, kad nebeesu Portlando miške, o gulėjau ant sofos tame pačiame name, kuriame buvau apsistojus. Už kelių žingsnių nuo manęs sėdėjo Kajus ir bandė sutaisyti sulūžusi reliktą.

- O! Pabudai, - netikėtai pakėlęs akis ramiai tarė vaikinas, - Kaip jautiesi?

- Lyg tau rūpi, - burbtelėjau ir bandžiau pasikelti, bet netikėtai vėl pajutau smelkiantį skausmą galvoje. Susiėmiau už galvos ir susiraukiau.

- Niekaip neįsivaizduoju, kaip tokia smulki mergina sugebėjo sudaužyti Dominantą į milijonus dalelyčių, - nekreipdamas dėmesio, toliau taisė prietaisą, - Bet mums reikia jį sutaisyti iki kito užtemimo.

- Mums?,- pakėliau antakį, - Po to ką man padarei manai aš tau padėsiu? Verčiau jau mirsiu!

Mano ausis pasiekė švelnus, pašiepiantis Kajaus juokas.

- Manai, kad niekad nebandžiau nusižudyti? Tiek metų prabuvęs šiame sukurtame pragare. Deja daug kartų bandžiau, įvairiais būdais. Šiame pasaulyje tu negali mirti. Visada sugrįžti į tą pačią dieną ir išgyvensi vėl ir vėl.

- Tai aš miriau?, - netikėtai paklausiau, prisiminusi, kai Kajus siurbė iš manęs magiškas galias.

- Mažai trūko.

Kai pagalvoju, Voldemortui turėtų patikti šis pasaulis. Šiame pragare galėtų būti nemirtingas apie ką visą gyvenimą svajojo. Apmaudu, jog nesugebėjau nugabenti tą niekšą į šią vietą.

Kojas nuleidau nuo sofos ir pajutau, jog kažkas į padą duria. Nepastebimai patraukiau koją, kad Kajus nepastebėtų. Ant kilimo voliojosi Dominanto detalė. Jeigu ši dalis paklius į tamsiaplaukio rankas, jis mane nužudys ir vienas pabėgs iš čia. Negaliu to leisti.

Lėtai paspyriau mažą veržlę po sofą, kad jos negalėtų rasti. Galvoje sukosi įvairiausi planai, kaip pavogti reliktą ir išsinešdinti. Be savo burtų lazdelės to nepadarysiu. Pradėjau jos ieškoti, bet niekaip negalėjau rąsti. Parkeris vėl žiūrėjo į mane su pašaipia šypsena, lyg žinodamas ko ieškau.

- Kur mano burtų lazdelė?, - paklausiau ieškodama jos po pagalve.

- Tu neįsivaizduoji, kaip linksma stebėti tave tokia bejėge, - šaipėsi iš manęs, - Stebiuosi, kodėl tu nemoki naudotis magija be medžio gabalo. Juk visos galios slypi tavyje.

- Tu neatsakei į mano klausimą, - griežtai išrėžiau sukryžiavusi rankas po krūtine, - Kur padėjai mano burtų lazdelę, Kajau!!!, - rėkiau.

- Gerai, gerai..., - maivėsi, - Kadangi nenorėjau būti vėl pakeltas į orą, privalėjau ją sudeginti.

- KĄ??!! Ką tu padarei?

- Man atrodo pakankamai aiškiai pasakiau... Sudeginau. Ir leisk priminsiu. Tai ką atsigabenai su savimi iš savo pasaulio, sekančia dieną jie neatgyja. Įdomu, kaip šį syki man pasipriešinsi, Hermiona?, - nusijuokė ir prikando lūpą.

- Tu nesveikas, - ištariau per sukąstus iš įniršio dantis.

- Mano šeima mane laikė nesveiku žiauriu psichopatu išsigimeliu. Tikriausiai skaitei apie skerdynes Portlande? Ar praleisdavai straipsnius ir spręsdavai tą patį kryžiažodį? Pastebėjau, kad tau patinka galvosukiai.

Tai išgirdusi, pagriebiau nuo kavos staliuko gulintį laikraštį, kurį varčiau daugybę kartų, bet taip ir neįsigilinau į straipsnius. Kriminaliniai nusikaltimai nebuvo mano mėgstamiausia skiltis.

-„Šeimos skerdynės Portlande", - tyliai perskaičiau antrašte ir pradėjau skaityti straipsnį. Jame rašė, kad buvo išžudyta daugiavaikė šeima. Liko gyvi, tik dvynių poros.

Kajus sakė, kad turėjo daug broliukų ir sesučių, nejaugi jis išžudė visus savo šeimos narius?

- Tu išžudei visą savo šeimą?, - išplėčiau akis iš siaubo. Tik pabaisa galėtų išžudyti savo šeimos narius.

- Raganių šeimą, - ramiai kalbėjo ir pakilęs nuo krėslo, artinosi link manęs, - Matai, kadangi aš giminiau be savos magijos, aš ir mano dvynė sesuo Džo negalėjome tapti kitais kulto lyderiais. Todėl tėvai nusprendė susilaukti tiek vaikų, kol gims kiti dvyniai. Po daug metų taip ir įvyko. Susilaukė Luko ir Olivijos.

Mano kūnas drebėjo, kai vaikinas atsisėdo šalia manęs ir pažvelgė į laikraštį, kurį laikiau. Buvau visiškai bejėgė ir beginklė, jeigu jis kesintusi į mane.

- Šituos du aš pakoriau ant laiptų atbrailos, tuomet šiai savo sesutei suvariau medžioklinį peilį į jos pilvą, - rodydamas pirštu į nuotraukas, pasakojo, - O šį brolį nuskandinau baseine. Jis vis nesiliovė kovojęs. Jis buvo nedėkingas, nors išgelbėjau jį nuo blogiausio, - nutilo ir akimirka paskendo į pamąstymus, - Tai štai kaip buvo.

Jis atsistojo ir sugrįžo atgal į darbo vietą, neparodydamas jokios sąžinės graužaties.

- Tu išžudei savo šeimą vien tam, nes negali tapti kulto lyderiu?!

- Nevisus išžudžiau. Džo, Olivija, Lukas liko gyvi, nors tikrai bandžiau juos nužudyti. Kai suklijuosiu reliktą ir ištrūksiu iš šios vietos, būtinai juos aplankysiu. Šeimyninis vizitas visai bus neprošal.

Baigęs taisyti reliktą, Kajus pradėjo darytis. Žiūrėjo po stalu, po krėslu. Tikriausiai ieškojo paskutinės prietaiso dalis. Šią akimirką norėjau šypsotis, bet stengiausi išlikti rami ir neišsiduoti.

- Trūksta vienos dalies... – sumurmėjo ir mačiau, kaip jo veidas persikreipė iš pykčio, - Tiek mažai trūko... Tikriausiai liko miške.

Jis priėjo prie manęs ir suėmė už pečių. Bandžiau priešintis, bet buvau per silpna. Parkeris vėl savinosi mano magiškas galias.

- Dabar šiek tiek pamiegosi, kol aš grįšiu, - prisitraukęs šnabždėjo į ausį, o man darėsi silpna, - Jeigu pabusi anksčiau ir bandysi sprukti, surasiu tave ir švelnus tikrai nebūsiu. Bus puiki proga išbandyti ant tavęs tavąją magiją.

Norėjau atsikirsti, bet liežuvis neapsivertė. Akys užsimerkė ir vėl paskendau į juodą miglą.   

štai tęsinys. Laukiu jūsų vertinimų ir vote!