Iš stotelės namo einu lėtai, mąstydama ir svajodama. Man gelią nosies galiuką, todėl veidą proploju pirštine ir sunkiai šnopuoju pro ją. Eidama keliuku galvoju daugiausiai apie vaikiną autobuse.
Jis keistas? Aišku, kad taip.
Net skauda galvą nuo minčių. Paspartinu žingsnius, labiausiai dėl to, kad šalta ir bandau užgniaušti visas mintis, bet nepavyksta. Kai prieinu namus jau skęstų aklinoje tamsoje, mamą randu virtuvėje sėdinčią ant kietos taburetės, galvą padėjusia ant stalo kurį puošią staltiesė išmarginta kalėdų seneliais. Vargšė tikriausiai laukė manęs, neiškentusi užmigo. Pasidarau dribsnių ir prieš palikdama virtuvę dar palieku raštelį mamai, kad man viskas gerai, aš einu miegoti, tegul nežadina. Raštelį pakabinu ant eglutės.
Pagaliau sunkiai užlipusi laiptais tamsoje, kelis kartus užkliuvusi ir dribusi, nenorėdama degti šviesos atidarau kambario duris, susigraibiusi lovą iš kart sustirusi krentu į šiltą lovą. Lėtai užmerkiu akis, apsikabinu pagalve ir jau rodos būnu beužmieganti. Ir kaip keista, po visų šių nuotykiu aš pradedu vartytis lovoje ir negaliu užmigti, todėl nueinu apsivilkti naktinių ir išsitraukiu savo telefoną. Šypsodamasi galvojau ką parašyti tam nelemtajam Čanse:
Aš: Labas!
Kone drebėdama iš azarto ir baimės vos nesucypiau pamačiusi jo žinutę:
Čanse: Sveika! Nesitikėjau,
kad parašysi.
Aš: Aš ir nesitikėjau,kad parašysiu.
Nusimato įdomus vakaras.
Tyliai sukikenu ir kai po dešimt minučiu tasai neatrašė nusprendžau pavaidinti komplikuota.
Aš: Ar jau viskas? Nebesirašinėsime?
Čanse: Tai šaunu.
Susiraukiu ir noriu padėti telefoną, gal jis supyko, gal jį suerzinau?
Paskui nusprendžiu nekreipti dėmesio ir tyliai sukikenau, šiek tiek paraudinavau ir pašnipždomis sukau teksta kurį jam rašysiu. Niekaip negalėjau sugalvoti. Paskui pavargau ir nusprendžiau atsisveikinti, kas bus tas bus, gal mums nelemta draugauti.
Aš: Nagi, nagi...manau jau snargliui laikas miegoti.
Aš ir vėl sukikenau, nežinau kas man darosi. Kikenu kaip išprotėjusi.
Čanse: Baik taip mane vadinti
Pasaulio pabaiga. Nuo kada aš Dora Hastings pradėjau šitaip begėdiškai flirtuoti?
YOU ARE READING
Išprotėjusi Meilė
Teen Fiction- Aš esu Čanse. Ištiesia jis ranką, rudos akys guviai šypsosi. Pamanau, kad man vis vien, tad nusileidžiu, bet rankos netiesiu vis dar laikau tvirtai sukryžiavusi. - Dora. - Kaip smalsutė Dora? Sučiaupiu lūpas, kad neprasijuokčiau, bet šypsena pat...
