Kad ir kaip bebūtų keista, bėgti buvo begalo sunku. Visą laiką jaučiausi, lyg stovėčiau vienoje vietoje, ir bereikšmiškai dėčiau pastangas.
Duh, taip ir buvo.
Buvo sunku kvėpuoti. Tad kitokio pasirinkimo neturėjau, tik atsigulti ant žemės. Bet mane pradėjo dar labiau drąskyti, laužyti.
Ežero vanduo ėmė plūsti žeme. Vanduo buvo raudonas. Kraujas.
Jeigu nenorėjau čia ir dabar ,, nuskęsti " nuo kraujo bangos, privalėjau keltis ir vėl bėgti. Tačiau mane vis dar laužė. Ant kojų nežinia iš kur atsirado gilūs pjūviai, kurie judant platėjo. Pro juos nesiliaujančiai bėgo kraujas.
Bėgti.
Tačiau to padaryti vis dar neįmanoma. Aplink buvo raudona. Tik medžių lajos mėlynos. Mėlynasis miškas.
Privalau pabėgti. O jei ne, mirsiu kaip šuo, kuris buvo niekam nereikalingas.
Stenkis bėgti.
Po galybės bandymų pavyko. Atrodo, kad praėjo milijardai metų. Tačiau ne. Laikas vis dar stovi.
Dabar jau vienas klausimas.
Būti ar ne?
XNuomoniųX💐❤️
YOU ARE READING
Virsmas.
Mystery / ThrillerAplink tylu. Nei garso. Tik mano tylus, bet kiek sunerimęs kvėpavimas. Bijau. Tačiau einu tolyn. Ir nesustoju. Kvėpuoju. Ir toliau bijau. Aplink nieko nematau. Tiesiog einu. Einu tiesiai. Staugimas. Jis pertraukia mano kvėpavimą. Tai priverčia mane...
