Dark Niall

Chapter 24

„Lile brangioji, kelkis." Niall švelnus balsas sušnibždėjo man į ausį. Pramerkiau akis ir pamačiau, kad mes prie viešbučio. Suglumau, bet tada po minutės prisiminiau. Prisiminiau, kad mes slepiamės nuo Alan.

Pažiūrėjau į galinę sėdynę ir pamačiau mano bei Niall lagaminus. Jis turbūt buvo sustojęs mano bute. Niall padėjo man išlipti iš mašinos ir paėmė mūsų lagaminus.

Kai mes apsigyvenome savo kambaryje, atsigulėme ant lovos ir Niall, stipriai prisispaudęs mane prie krūtinės, pradėjo liūliuoti. Jis net pravirko.

„Ačiū dievui tu saugi." Tyliai pasakė. „Aš myliu tave, nepamiršk to."

„Niekada."

Jis nežymiai nusišypsojo ir atsitraukęs pažvelgė į mane. Tada pabučiavo man į viršugalvį ir apkamšė lyg vaiką.

„Dabar tu saugi." Švelniai sušnibždėjo. „Aš tave prižiūrėsiu."

~~~

„Pagaliau pabudai." Niall nežymiai nusijuokė, kai aš pramerkiau akis. Mes vis dar buvome viešbutyje. Atsisėdau.

„Kur mes esame?" Paklausiau.

„Toli nuo namų. Alan mūsų neras. Bent jau kurį laiką."

„Tada gerai." Pasakiau atsikeldama. Niall suraukė abu savo antakius.

„Lile, jis tavęs daugiau nenuskriaus. Prižadu." Pasakė paimdamas mano rankas į vieną savo didžiulę ranką.

„Aš.. aš žinau, aš.. aš, tai mano kaltė! Will mirė dėl manęs! Jūs visi esate...."

„Nustok." Griežtai nutraukė mane. „Baik, tai ne tavo kaltė. Visai ne."

„Taip, mano! Jis dėl manęs..." Vėl buvau nutraukta, bet ne tuo pačiu būdu.

Jis greitai 'prijungė' savo lūpas prie manųjų, prisitraukdamas mane arčiau. Jis pakėlė mane ir mano kojos tučtuojau apsivijo jo liemenį. Niall atsargiai paguldė mane ant lovos ir pats atsigulė ant manęs. Jo minkštos lūpos keliavo žemyn mano kaklų jį čiulpdamos ir kandžiodamos, priversdamos mane nežymiai sudejuoti.

„Tu mano." Sumurmėjo. „Daugiau niekieno, tik mano." Jis nedavė man laiko atsakyti, kai savo lūpomis vėl rado manąsias. Jaučiau jo dideles rankas, slystančias mano kūnų po to kelnių, bei kelnaičių juosta. Jis juos nutraukė ir kažkur numetė.

„Tu graži ir tu mano." Jis vėl sumurmėjo į odos lopinėlį, kuri po to pabučiavo.

Viskas ką aš galėjau padaryti tai linktelėti. Jis atėmė iš manęs žodį. Kvėpavimą. Rankomis keliavau žemyn jo kelnėmis ir trumpikėmis ir lėtai jas numoviau. Niall tvirtai suėmė man už šlaunų ir privertė kojas apsivyti jo apatinę nugaros dalį. Galėjau jausti, kaip jis įėjo į mane. Niall įgavo ritmą, pažvelgė į mane ir tada sulėtino. Negalėjau kontroliuoti aimanų išeinančių iš mano burnos, kai jo kūnas aistringai trynėsi į manąjį. Pažvelgiau į Niall ir jis taip pat žiūrėjo į mane.

„Myliu tave." Jis iš esmės sudejavo.

„Aš taip pat myliu tave. Stipriau."

Niall padarė taip kaip prašiau ir įėjo giliau. Jo visas kūnas buvo susilenkęs, priversdamas raumenis matytis dar akivaizdžiau. Taip pat atsirado venos ant jo kaklo. Bet tai pasirodydavo tik tada, kai jis būdavo pakankamai susilenkęs, o dabar taip ir buvo.

Suėmiau paklodę, kai iš mano burnos išėjo garsi aimana. Taip pat galėjau girdėti, kaip Niall išleido gilią, miglotą dejonę, kai dar labiau pagreitino. Mano rankos apsivijo aplink jo kaklą, kai aš lūpų kampučiu perbraukiau per jo skruostą.

„Atleisk, Lile. Atleisk man." Uždusęs pasakė man į ausį. „Š.. šūdas, Lile." Vėl suaimanavo man į ausį. Pajutau, kad jis priėjo savo 'aukščiausią tašką', tada ištraukė savo 'draugužį' ir iš kart pažvelgė į mane.

„Kaip tu tai padarei?" Paklausė pabučiuodamas mano nosį. Nuraudau.

„Padariau ką?" Pasakiau, pirštais perbraugdama per jo drėgnus plaukus.

„Sužavėjai mane. Žinau, merginos visada taip daro, tačiau tai buvai tu."

Vėl nuraudau ir jis dėl to sukikeno. Niall prisitraukė man prie savo krūtinės ir uždėjo lūpas man ant viršugalvio. Žinoma kaip visada mano rankos susirado jo marškinių medžiagą ir į ją įsikabino.

„Lilė. Mano Lilė. Man patinka kaip tai skamba." Sumurmėjo ir nusišypsojo.

~~~

Keletą dienų Niall ir aš likome viešbutyje. Tik kartais išeidavome nusipirkti maisto. Bet Niall niekada neprarado fizinio kontakto su manimi. Jis visada mane liesdavo, nors aš dėl to nesiskundžiau. Vis dar baiminausi dėl to, kad Alan mus ras. Tačiau iki šiol jis to nepadarė.

~~~

Po kelių savaičių aš ir Niall vaikščiojom po miestą. Man reikėjo oro, gryno oro. Niall visada buvo tarsi prilipęs prie manęs, bet aš jam dėl to nieko nesakiau. Kai mes ėjom į Nandos, aš kai ką pamačiau. Kai ką kas privertė mano skrandį apsiversti.

Aš bijojau jo. Meldžiau, kad niekada vėl jo nepamatyčiau. Net nekirsčiau kelio su juo. Jis išėjo iš parduotuvės ir užmezgė akių kontaktą su manimi. Sustingau iš baimės. Jis mane pamatė. Žinau, kad pamatė. Kitą pus gatvės į mane žiūrėjo vyras, kuris mano gyvenimą pavertė pragaru.

Mano tėvas.

�