Chapter 31

576 43 7
                                    

Lilės P.O.V


Dabar nejaučiau nieko. Prieš tai jaučiausi taip lyg būčiau kažko tempiama, bet dabar nieko. Nors galėjau kažką girdėti. Iš pradžių garsai buvo lyg prislopinti, bet tai panašėjo į radiją. Mano ausys bandė atpažinti kiekvieną balsą, bet tai buvo beprasmiška.
Tada išgirdau jį. Niall. Pasiilgau jo balso.
"Lile, princese." Jis prilietė kažką šilto prie mano rankos. Jo ranka suspaudė manąją ir manau, kad tai buvo geras ženklas. Aš galėjau jausti. "P... prašau, pabusk. Gydytojas išėmė kulką. Tikiuosi, kad tau neskauda." Giliai įkvėpė, "Atsiprašau, kad neapsaugojau tavęs. La.. labai atsiprašau, kad leidau, jog tau taip nutiktų. Kad įvėliau tave į tai. Tavęs nebuvo kurį laiką ir aš jau tavęs pasiilgau. Pasiilgau tavo balso, šypsenos, visko, Lile. Taigi.. taigi prašau, p... prašau greičiau pabusk. Kadangi aš daugiau nebeištvęrsiu. Mes nebeturim daug laiko, lėlyte, taigi prašau." Jaučiau kaip jo kakta ilsėjosi ant mano rankas, o po to švelniai ją pabučiavo ir atsiduso. "Pabusk."
Aš bandžiau. Tikrai bandžiau, bet tai buvo per sunku. Jaučiausi taip lyg mano akys butų 'suklijuotos'. Ką jis turėjo omenyje, kad mes nebeturime daug laiko? Ar aš nemiriau? Tai privertė mane vėl bandyti atmerkti akis. Jaučiausi vis arčiau ir arčiau, kadangi daiktai tapo labiau pažįstami. Tada išgirdau tai. Švelnų, bet emocingą Niall kūkčiojimą. Tai sudaužė mano širdį į gabalėlius. Buvau silpna. Nepaprastai silpna, bet sugebėjau atmerkti akis. Šviesa buvo tokia ryški, kad turėjau vėl užmerkti akis ir laukti kol jos prisitaikys prie šviesos.
Galiausiai galėjau pažvelgti į Niall. Jis buvo netvarkingas. Plaukai atrodė lyg jis būtų per juos pirštais perbraukęs apie tūkstantį kartų, o pats buvo išblyškęs. Negalėjau matyti jo veido, o galėjau jį tik įsivaizduoti.
"N... Nia..." Mano balsas užlūžo ir tai buvo lyg šnabždesys. Jėzau, aš tokia apgailėtina. Bandžiau dar kartą tik norėdama sustabdyti jo kūkčiojimą.
"N... Niall." Pasakiau šiek tiek aiškiau, bet vis dar netvirtai. Jo galva pakilo, o raudonos sutinusios akys su siaubu spoksojo į mane. Tamsūs ratilai 'kabojo' po jo akimis ir atrodė taip lyg jis verkė. Ir daug. Jis vis dar apstulbęs prilėkė prie manęs.
"L.. Lile. O Dieve, Lile." Verkė Niall, atsisėsdamas ant lovos ir paimdamas mano ranką. "O.. o Dieve. Ma.. maniau, kad niekada... ir daktarai sakė... ir aš labai džiaugiuosi, kad tau viskas gerai, princese!" Jis staiga apsikabino mane. Aš taip pat jį tvirtai apkabinau, o galvą paslėpiau jo kaklo linkyje.
"Pasiilgau tavęs, Niall."
"Aš taip pat tavęs, mažute, velniškai pasiilgau." Pasakė atitraukdamas mane ir pabučiavo.
"Kas nutiko A...Alan?" Sumikčiojau prisiminusi. Jo veidas tapo griežtas, bet jis vis tiek atsakė.
"Jie jį išvežė toli. Amžiams. Jis daugiau niekada tavęs nenuskriaus. Niekada."
Aš linktelėjau sušniurkščiodama. Niall pakėlė mano smakrą ir vėl švelniai pabučiavo.
"Prašau, daugiau niekada manęs taip negąsdink, Lile. Aš neatlaikysiu to." Niall pasakė rimtai, o aš linktelėjau ir nusišypsojau. Bet šypsena greit užgeso, kai prisiminiau ką jis sakė prieš tai.
"Niall, ką tu turėjai galvoje sakydamas, mes kartu nebeturim daug laiko?"
"T... tu visą tai girdėjai?" Nuraudo jis ir aš nežymiai sukikenau, kadangi niekada prieš tai nebuvau mačiusi jo nuraudusio.
"Taip, tai buvo gražu, Niall." Tariau ir jis dar labiau nuraudo. Niall pasilenkė ir 'giliai' mane pabučiavo.
"Na, aš turėjau galvoje kiekvieną žodį."

~~~

N 18


Po kelių dienų mane paleido iš ligoninės ir Niallsakė, kad vėliau paaiškins man, ką tada turėjo galvoje.
Aš norėjau žinoti, bet taip pat nenorėjau irginčytis. Buvo labai miela grįžti atgal į Niall namus.
Becca buvo atėjusi pas mane į ligoninę ir jaiviskas gerai. Ji šiuo metu gyvena su seserimi kol aš grįšiu atgal. Niallprivertė mane likti su juo. Po poros dienų, kai mes buvome namie, buvau visiškaipamiršusi apie tai ką Niall man sakė ligoninėje.
Jis taip pat man ilgai kalbėjo apie tai, kaip aš jįlabai išgąsdinau, kai išvykau ir į tokį pavojų save pastačiau. Tada apie šūvį.Jis niekada daugiau manęs neišleis be jo. Jaučiausi kaip vaikas, kai jis manebarė, bet pagaliau baigė.
"Ačiū tau, princese." Tarė Niall irpakštelėjo man į nosį.
"Viskas gerai, Niall. Atsiprašau, kad tavetaip išgąsdinau." Jis tiesiog linktelėjo ir mane pabučiavo.
Bučinys gilėjo ir galėjai pajusti kur jis veda.Niall rankos keliavo žemyn mano kūnu, numesdamos vieną drabužį po kito kol tapauvisiškai 'pažeidžiama'. Padariau jam tą patį ir dieve, kaip pasiilgau jo kūno.
Niall čiulpė mano 'saldžiąją vietą' ant mano kaklo,ruošdamasis pirmam 'dūriui'. Jis bandė patraukti mano plaukus nuo veido, kadgalėtų pabučiuoti, bet tai buvo tiesiog laiko švaistymas. Jis greitai įėjo įmane, priversdamas suspausti paklodę.
"Laikyk akis atmerktas." Suaimanavo man įausį po to, kai įėjo dar stipriau. Atmerkiau akis ir kojomis apsivijau joliemeny taigi jis galėjo įeiti giliau.
Niall vis greitėjo ir greitėjo iki tol kol galėjaigirdėti tik vienas kito odos trinimasi.
Suaimanuodama įsikibau rankomis į jo nugarą,jausdamasi tarytum netrukus pasieksiu savo 'aukščiausiąjį tašką'. Niallšvelniai, bet tuo pat metu ir tvirtai prispaudė mano rankas prie lovos.
"Pasakiau laikyk atmerktas akis, Lile."Suurzgė, užmerkdamas akis ir atmesdamas galvą iš malonumo. Paklusau jam irlaikiau akis atmerktas iki tol, kol galėjau. Bet, kai jau siekiau savo'aukščiausiąjį tašką' nebegalėjau.
"Prakeikimas, Lile, neužmerk akių kolnepasakiau." Man reikėjo 'išleisti', bet bandžiau paklusti Niall.
"N...Niall'ai, aš...aš negaliu, prašau."Suverkšlenau ir išriečiau nugarą, kai man smogė malonumo banga. Jis giliaisukikeno man į ausį, priversdamas mane suinkšti ir muistytis, kai smogė kitamalonumo banga.
"N...Niall, prašau!" Galiausiai garsiaisuverkšlenau. Jis sudejavo prieš linktelėdamas.
"Pradėk, princese, 'išleisk'." Pasakė Niall.Užmerkiau akis ir sulenkiau kojos pirštus. Niall sudejavo ir atsiduso man įausį, kai aš tai padariau ir jis padarė tą patį veiksmą kaip ir aš. Artėjant topabaigai mes suprakaitavę ir įkaitę, susiraizgėme vienas su kitu.
"Aš taip to pasiilgau." Jis mirktelėjo irpabučiavo man į viršugalvį. Sukikenau ir linktelėjau.
"Aš taip pat, Horan." Prisiminai vėlgrįžo į mane ir aš pažvelgiau į Niall. "Gal dabar man pasakysi?" Jisžinojo ką turiu omenyje. Niall atsiduso, užklojo ant mūsų antklodę irprisitraukė mane arčiau.
"Rytoj, pažadu." Sušnibždėjo jis.
Turėjau jausmą, kad tai buvo... tai buvo negerai.

-----

Tai priešpaskutinė dalis!

Dark NiallWhere stories live. Discover now