Dark Niall

Chapter 32

Skaitydami įsijunkit šią dainą.

"Princese...., princese." Sušnibždėjo švelnus balsas. Mano akys prasimerkė ir sutiko Niall akis.

"Labas." Pasakiau. Šypsena 'išplito' mano lūpose, o Niall taip pat nusišypsojo.

"Sveika. Laikas keltis, mažoji mergaite." Tarė ir aš sudejavau. Jis išleido kikenimą ir paėmė mane kaip kūdikį taigi mano kojos apsivijo jo nuogą liemenį. Priglaudžiau veidą prie jo kaklo linkio, kai jis nešė mane į virtuvę. Niall pasodino mane ant aukštos kėdės prie stalo ir pakštelėjo man į lūpas.

"Padariau tau pusryčius." Nusišypsojo, padėdamas lėkštę maisto priešais mane.

"Ačiū." Pasakiau ir mes pradėjome valgyti.

~~~

Visą dieną Niall elgėsi labai gražiai. Iš tiesų keistai, bet gražiai. Nusivežė mane pavalgyti, pagamino man, pirko man daiktus. Tai nepanašu į jį. Turėjau kažkokį jausmą. Galbūt tai susiję su tuo, ką jis sakė ligoninėje, o po mano operacijos praėjo jau dvi savaitės!

Kai mes su Niall grįžome po ilgos dienos ir užsiėmėme 'karštais' dalykais aš viduryje sustojau. Man reikėjo žinoti.

"N... Niall?" Atsidusau, kai jis čiulpė ir kandžiojo mano kaklą.

"Taip, princese?" Sumurmėjo man į odą.

"Prašau, pasakyk man dabar." Pasakiau priversdama jį atsitraukti ir atsidusti. Jis pirštais perbraukė per savo plaukus ir silpnai šypsodamasis pažiūrėjo į mane. Tai mane gąsdino.

"Lile, jie išveža mane." Pareiškė. Suraukiau antakius ir nežymiai sudrebėjau.

"K... ką turi omenyje? Kas?"

"Policininkai, mažute. Kuriam laikui keliauju į kalėjimą." Ašaros graužė mano akių vokus.

"K... ką? Ne... ne! Niall, j... jie negali! Tu nieko blogo nepadarei! P... prašau nepalik manęs!" Verkiau.

"Oh ,mažute, noriu nepalikti, bet turiu." Jo akys blizgėjo ir jis savo didžiule ranka tvirtai paėmė manąją. "Manęs neišveš taip ilgai, kaip kitus, mažute. Mažiau nei metams." Tai vis dar vertė mane stipriai verkti. Jie negali jo paimti iš manęs! Jie tiesiog negali!

"Lile, prašau nustok verkti. Nekenčiu, kai tu verki, brangioji." Nieko negalėjau padaryti.

"N... Niall, ne prašau, tu negali manęs palikti, prašau... prašau."

Jis paėmė mane į savo glėbį ir pradėjo liūliuoti.

„Lile, aš nenoriu tavęs palikti. Man tai nepatinka. Labai nepatinka ir aš tavęs labai pasiilgsiu. Galvosiu apie tave kiekvieną dieną. Aš išvykstu tik devyniems mėnesiams." Pradėjau verkti dar stipriau.

„Devyniems mėnesiams? Ne! N... ne, Niall!" Jis vėl prisitraukė mane prie savo krūtinės, kai aš raudojau. Niall raminančiai trynė mano nugarą, bandydamas nuraminti.

"Ka.. kada?" Sušniurkščiojau, kai jam pavyko tai padaryti. Jis atsiduso, švelniai glostydamas mano plaukus.

"Rytoj ryte, mažute." Vėl leidau tekėti ašaroms, kai jis jas nuvalė, stipriau mane apkabino ir pabučiavo į viršugalvį. Verkiau ilgą laiką. Iš tiesų tikriausiai verkiau tol kol užmigau. Niall laikė mane kadangi mes ant lovos gulėjome 'susipynę'. Mane žudė žinojmas, kad jo nebus devynis mėnesius. Aš negaliu jo išleisti. Niekada.

~~~~~~~~~~~~

Kitą rytą pabudau atsukusi veidą į Niall veidą. Jis švelniai nusišypsojo, po to kai aš tai padariau. Bet tada prisiminiau, kad jie atima jį iš manęs. Aš vėl pravirkau ir Niall tiesiog atsiduso ir pabučiavo mane.

"Ei, dabar jokių ašarų. Tu jų daug praradai praėjusią naktį, pameni?"

Sušniurkščiojau ir linktelėjau, nuvalydama ašaras. Jis buvo teisus. Niall nusišypsojo ir vėl pabučiavo mane tik šį kartą atsisėdo, temdamas mane iš lovos kartu su juo.

"Jie netrukus čia bus." Švelniai pasakė, pabučiuodamas mano rankas. Stengiausi nepravirkti. "Myliu tave, Lile, ir niekada nenustosiu mylėti." Sušnibždėjo man į ausį. Nieko negalėjau padaryti, todėl pradėjau lieti ašaras, kai išgirdau garsų beldimą į duris.

Mano širdis smarkiai plakė ir garsiai tuksėjo, kai Niall atidarė duris ir pamatė policiją. Jis pažiūrėjo į mane ir švelniai nusišypsojo, kai tuo tarpu jie mano Nialli dėjo antrankius.

Policininkai nuvedė jį tiesiai prie policijos automobilio ir prieš jiems jį pasodinant aš pastūmiau visus policininkus ir prasibrovusi iki Niall, karštai jį pabučiavau. Tyliai verkiau ir, kai ašaros tekėjo žemyn mano veidu, bučinys gilėjo. Mes atsitraukėme vienas nuo kito ir nutraukėme akių kontaktą. Dabar jau verkė ir Niall. Jis davė man nedidelį linktelėjimą ir dar vieną saldų pakštelėjimą prieš grįždamas prie policijos automobilio ir nuvažiuodamas.

Aš visiškai nepalūžau kol negrįžau atgal į jo namą. Greitai paėmiau vieną iš jo megztinių ir įkvėpiau Niall' nuostabaus kvapo. Aš verkiau ir verkiau ir verkiau.

Becca atėjo ir beveik pradėjo verkit, kai pamatė kokios aš būsenos. Ji apkabino mane ir bandė nuraminti. Tai buvo miela. Pasiilgau Beccos.

"Jis išvyko, Becca! Jie tiesiog jį išvežė!" Garsiai verkiau.

"Žinau, mažute, žinau shhh..."

„Aš myliu jį, aš... aš myliu jį." Verkiau. Becca buvo tikrai gera draugė, kadangi tai truko visas dvi dienas. Žinau. Apgailėtina. Bet man tai nerūpi. Aš jo labai pasiilgau.

~~~~~~~~~~

Po poros savaičių buvo daug geriau. Vis dar maišatis be jo, bet tiek daug nebeverkiau. Atgavau senąjį darbą Starbucks su Phil ir naująją bendradarbe Avery. Kuri taip jau nutiko yra nauja Phil mergina. Beje grįžau atgal pas Becca, bet labai dažnai nuvykstu į Niall namus. Taip pat daug kartų buvau susitikusi su Harry. Mes nekalbėjome apie bučinį ir turėjau jausmą, kad net nesiruošiam. Bent jau ne dabar. Greg slėpėsi nuo policijos. Jis atsisakė grįžti į kalėjimą ir aš negaliu jo dėl to kaltinti. Mes kartais susisiekiame ir jis patikrina ar man viskas gerai. Kelis kartus važiavau į ligoninę, na žinot, kad patikrintu kaip viskas gyja. Iš esmės mano gyvenimas į senas vėžias grįžo labai labai lėtai. Be Niall buvo labai sunku. Beprotiškai jo pasiilgau. Bet nieko negaliu padaryti, kad tai manęs nevestu iš proto. Beje, vieną dieną gavau skambutį iš ligoninės. Kuris manau buvo keistas.

„Laba diena, panelė Lilė?"

„Taip, tai ji."

„Tai iš Šv. Joes ligoninės ir mes skambiname tiesiog pranešti labai įdomią naujieną."

Ji tęsė tol kol pasiekė tam tikrą vietą. Kai ji tai padarė, pamečiau telefoną nuo savo ausies. Mano kūnas buvo priblokštas ir suparalyžiuotas. Mano širdis sustingo ir aš pajutau kaip netikėtai apsisuko galva. Atsisėdau ant sofos ir tiesiog abejingai žiūrėjau į vieną tašką, nelabai žinodama ką daryti.

„Labas, Lil, aš grįžau." Pasakė Becca. Ji pamatė mano veidą ir sustojo atrodydama sunerimusi.

„Kas? Kas negerai?" Paklausė atsisėsdama šalia manęs. Aš į ją net nepažiūrėjau. „Lile, tu mane gąsdini. Prašau, pasakyk man kas negerai?" Dar kartą paragino ir aš galiausiai prabilau.

„Aš... aš nėščia."

PABAIGA

Tai buvo paskutinė Dark Niall dalis. Iš tiesų labai liūdna, kad ji baigėsi, nes bent jau man ši istorija buvo viena įdomiausių, kurias aš tik skaičiau. Labai noriu padėkoti tiems, kurią ją skaitė, nes tik dėl jūsų ją verčiau. Taip pat yra šios istorijos 2 sezonas, tačiau nemanau, kad jį versiu. Na yra išverstos 34 dalys iš 50, taigi jeigu kas nors norit galiu perleisti vienai ar net kelioms iš jūsų ją versti, nes aš tikrai neturiu laiko to daryti, o jeigu neatsiras norinčių, numesiu 2 sezono link'ą ir pasakaitysit angliškai. Taigi, jeigu kas susidomėjo, rašykit į pm. Mylių jus xx