Dark Niall

Chapter 25

Dalyje yra scenų N-18

Atrodo Niall pastebėjo mano žvilgsnį. Pajutau jo rankas tvirtai mane apsivijant.

„Kas? Kas tai, princese?" Paklausė griežtai, bandydamas pamatyti kas mane taip išgąsdino.

„Nie... niekas, aš.. aš tiesiog turiu nueiti į tuoletą." Pasakiau nuskubėdama į Nandos tuoletą.

Aš net nežiūrėjau ar Niall seka mane ar ne, aš tiesiog nuėjau į damų kambarėlį. Nuėjau prie veidrodžio ir atrodžiau išblyškusi. Negaliu patykėti, kas mačiau jį. Mano tėvas man padarė tiek daug dalykų. Baisių, baisių dalykų. Dalykų, kurie amžiams įstrigo mano smegenyse. Jis mane mušė. Daugiau kartų negu žinojo mano mama ir net Niall. Mano tėvas yra siaubingas žmogus. Žinau, jis taip pat mušė ir mano mamą. Ir mano mama visada buvo per silpną, kad sutrukgdytu jam skriausti mane ar save. Tai buvo siaubinga.

Aš šiek tiek sušlapinau savo veidą šaltu vandeniu ir giliai įkvėpiau. Išėjau iš tuoleto ir Niall jau laukdamas stovėjo prie jo durų.

„Ar tu rošiesi man pasakyti kas negerai ar man reikės tave priversti?" Pasakė šiurkščiai.

Buvau ne nuotaikoj.

„Man viskas gerai, Niall." Pasakiau eidama greičiau.

Pajutau, kad jis mane pasivijo ir galiu pasakyti jog jis buvo įniršęs. Jo kūno šiluma kalbėjo pati už save. Niall man nieko nesakė tol kol gįžom į viežbučio kambarį.

„Pasakyk man." Jis suniuzgėjo, bet aš net nesiruošiau.

„Nieko nebuvo."

„Taip buvo. Kas tai?" Aš tiesiog nusijuokiau ir pradėjau eiti link vonios.

„Po velnių, Lile!" Jis surėkė ir apsukęs mane prispaudė prie sienos. Pradėjau bijoti, nors viskas manyje sakė nieko jam nepasakoti.

„Paleisk mane, Niall!" Taip pat surėkiau ir bandžiau jam priešintis, bet tai nepadėjo.

„Tai buvo Alan? Vienas iš jo vyrų?! Kodėl tu man nesakai?!"

„Nes aš tau neturiu visko pasakoti!"

„Taip, turi! Tu mano! Tu man priklausai! Ir aš būsiu pasmerktas, jeigu tau kas nutiks."

„Niall, tu.. tu mane sužeisi." Suinkčiau. Jo veidas vis dar buvo griežtas, bet tada jis iš lėto paleido mane. Jis atsitraukė nuo manęs ir atrodė sukrėstas. Niall nebuvo suspaudęs mane taip stipriai, kad atsirastu mėlynės, bet pakankamai stipriai, kad skaudėtu. Jis nuėjo ir atsisėdęs ant lovos, prištais perbraugė sau per plaukus.

„Aš.. aš atsiprašau. Nenorėjau tavęs sužeisti ar rėkti ant tavęs, aš tik noriu tave apsaugoti."

Atsidusau ir nuėjo prie jo. Jis prisitraukė mane į savo glėbį ir pradėjo liliuoti.

„Žinau, Ni, žinau, bet tu negali visą laiką taip nerymauti. Gerai?" Dabar jau jis atsiduso.

„Aš pasistengsiu." Nežymiai sukikenau ir ištrūkau iš jo glėbio.

Nusivilkau marškinėlius, juos kažkur numečiau ir pasiruočiau šokti į dušą. Gal tai padės man pamiršti tai ką mačiau šiandien. Pasilenkiau ir atsukau vandenį, bet tada pajutau kaip kažkas staigu sugriebė man už klubų, prisitraukdamas juos.

„Prakeikimas, tu mane užvedei." Niall švelniai pasakė man į ausį.

Mano širdis pagreitino ritmą, kai jis apsuko mane, kad stovėčiau prieš jį. Niall suėmė mano veidą savo didžiulėmis rankomis ir prisitraukęs mane taip arti kaip tik galėjo, pabučiavo. Mano rankos užsuko vandenį. Niall prispaudė mane prie vonios durų ir pradėjo grubiai bučiuoti mano kaklą. Tikriausiai vėl bandė mane pažymėti. Jo rankos grabaliojo jo diržą, kai jis rado mano saldžąją vietelę ir pradėjo ją čiulpti bei bučiuoti. Tylios aimanos išėjo iš mano lūpų. Niall ir aš net nebandėm patekti į miegamajį. Tai turėjo įvykti vonioje.

Jis pakėlė mane, kai mes abu buvome visiškai nuogi taigi kojomis apsivijau aplink jo liemenį. Jis vis dar buvo mane prispaudęs prie durų, kai šiek tiek mane nuleido taigi dabar galėjau pajusti, kad jis įėjo į mane. Mano kojos dar stipriau apsivijo jį, o akys užsimerkė.

„Šūdas, Niall." Tyliai pasakiau, pešdama jo plaukus.

Jis įėjo į mane vis stipriau ir išleido gilią aimaną man į ausį. Jo karštas kvėpavimas kuteno ją.

„Pasakyk tai, Lile." Sudejavo užkimuisu balsu. „Pasakyk kam tu priklausai."

Aš kvailai nusišypsojau ir idėja atėjo man į galvą.

„Ne." Saimanavau į jo kaklą. Išgirdau neaiškų urzgimą išėjusį iš jo ir tai privertė vėl mane nusišypsoti. Jis šiek tiek pagreitino ir pagilino 'dūrius'.

„Pasakyk tai." Vis dar norėjau šį žaidimą užtęsti truputi ilgiau.

„Ne."

Jis netykėtai atidarė duris, prsisipaudė mane prie žemės ir įėjo į mane vis stipriau ir stipriau. Naudojau viską, kad tik nerėkčiau iš malonumo. Dabar Niall buvo piktas. Jis kandžiojo ir bučiavo mano ausį, o karštas kvėpavimas privertė virpėti mano širdį. Jau ruošiausi nagais draskyti jo nugarą, bet Niall suėmė mano rankas ir prispaudė prie žemės.

„Kam. Tu. Priklausai, Lile?" Jo gilus, kimus balsas pasakė man į ausį. Turėjau jausmą, kad man šis žaidimas patiko labiau nei jam.

„T.. tau, aš.. aš priklausau tau, Niall." Garsiai sudejavau. Tai mes padarėme kartu. Taip pat mes abu pasiekėme savo 'aukščiausiąjį tašką'. Niall atsigulė šalia manęs ir mes abu uždusę spoksojome į lubas.

„O, Dieve, gerai." Jis pasakė pažiūrėdamas į mane. „Tu viena iš pragaro moterų."

~~~

Staiga pabudau nuo nežymaus beldimo. Po mano ir Niall pramogos duše mes nuėjome tiesiai į lovą. Beldimas buvo pakankamai garsus ir aš pajutau kaip manyje 'įsikūrė' baimė. Atsikėliau ir nuėjau prie kitame kambaryje esančių durų. Lėtai jas atidariau ir sustingau. Sustingau iš siaubo. Jau norėjau užtrenkti duris, bet jis mane sustabdė. Galėjau jausti, kaip man kaupiasi ašaros, kai identiškų rudų akių pora žiūrėjo į mane.

„Labas, Lile." Pasakė mano tėvas.

�Ur�g�A