You (Z.M. LTU)

•2 Dalis

Tu sėdėjai eilėje prie lango, priešpaskutiniame suole.

Aš sėdėjau vidurinėje eilėje, paskutiniame suole.

Piešiau tave.

Buvo keista, nes niekados nepiešdavau žmonių.

Nustebau, kad taip puikiai moku piešti ir tai pat tiksliai piešinyje atkartojau tave.

Tavo draugė Tau kažką pasakė.

Tu atsisukai į mano suolo draugą.

Tyliai nusijuokei.

Mano suolo draugas visada juokingai atrodydavo, kai ką nors įnirtingai piešdavo.

Maniau, kad numirsiu kai Tu pažiūrėjai į mano pusę.

Nusišypsojai.

Tada nusisukai.

Atsimenu, kai Tu kažkada sakei, kad Tau labai gražios mano akys.

Jos buvo paprastos, tamsiai rudos.

Bet tos paprastos akys Tau labai patiko.

Mano draugas baigęs piešti savo nesąmones, padavė Tau suglamžytą lapelį.

Tu atsidusai, kadangi jis Tau dažnai juos duodavo.

Tačiau šyptelėjai ir pasiėmei lapelį.

Įsidėjai jį į kuprinę.

Tau staigiai atsisukus į mane, aš greitai nusukau akis į lentą.

Tu nusijuokei iš tokio mano poelgio ir vėl nusisukai.

Tavo juokas labai gražus...