You (Z.M. LTU)

7 Dalis

Įdėmiai žiūrėjau į susikaupusį vaikiną, kažką labai įnirtingai rašanti.

Klasėje vyravo mirtina tyla.

Tu atsidusęs, ranka perbraukei per savo plaukus ir akimis permetei klasę.

Tuo metu kai Tu žvalgiais nusukau žvilgsnį šalin.

Pajutusi žvilgsnį, atsisukau į tave.

Tu nusišypsojęs, atsistojai ir pradėjai eiti manęs link.

- Prašome nevaikščioti po klasę, ponaiti. - mokytoja pakėlusi akis nuo kompiuterio, įsakė Tau.

- Aš tik pieštuko.

Mokytoja atsidususi toliau užsiėmė savo reikalais.

Kai galiausiai priėjai prie manęs, aš giliau įkvėpiau.

Užuodžiau tavo nuostabius kvepalus, kurių kvapą taip dievinau.

Pasilenkęs prie manęs, labai labai tyliai man sušnabždėjai, kad vos išgirdau:

- Ar eisi rytoj su mumis į vakarėlį?

Negalėjau patikėti, kad kvieti mane į vakarėlį.

- Na nežinau, manau, kad galėsime eiti, -gal kiek per drovokai pasakiau.

- Gerai, - Tu nusišypsojęs pasiėmei pieštuką ir nuėjai atgal į savo vietą.

Dieve, koks Tu tobulas...