You (Z.M. LTU)

•8 Dalis

Negalėjau patikėti, kad aš ir mano draugas lydėjome tave po vakarėlio namo.

Tu mums bandei pasakyti, kad grįši namo pati, bet mano draugas kaip užsukta plokštelė kartojo, kad mums nesunku ir yra pakeliui.

Galiausiai pasidavusi leidai tave palydėti.

Juokeisi iš mano draugo pokštų, o atsisukdama į mane šypsojaisi savo pritrenkenčia šypsena.

Galiausiai, kai priėjome mano draugo namus, jis su mumis atsisveikinęs pasuko savo namų link.

Tu paskutinį kartą nusijuokei iš mano draugo pokšto ir patraukėme tavo namų link.

Tiek daug radome bendrų temų, kuriomis galėjome kalbėtis tarpusavyje, kad net nepastebėjau kaip priėjome tavo namus.

Prie tavo namų keliuko ieškojau savo galvoje tinkamų žodžių su kuriais galėčiau atsisveikinti.

Pažiūrėjęs į dangų, tikėjausi ten rasti normalų atsisveikinimą, bet vietoje to, pamačiau dangų nusėta žvaigždėmis.

Tu pasekusi mano pavyzdžiu, pakėlei akis į dangų.

Išgirdau kai tu tyliai sušnabždėjai žodį 'Gražu'.

- Pritariu, - atsakiau tau, bet vėliau pasigailėjau, nes bijojau sugadinti akimirką.

Tu atsisukusi į mane droviai nusišypsojai ir palinkėjusi labos nakties, nuėjai namo.

Stovėjau kaip kvailys ir šypsojausi.

Galvojau, kad šita akimirka buvo nuostabiausia mano gyvenime.