Mainų Programa / L. T. / ✔

2. (33)

Braukiau per šlapią Louis nugarą su ranka, kol jis bučiniais leidosi mano kaklu. Vakinas vieną ranką padėjo ant mano šlaunies ir švelniai glostė. Laukiau tolesnių  veiksmų, bet jis nieko nedarė tik žiūrėjo man į akis.
"Tu net neįsivaizduoji kaip tave myliu" jis prakalbo "dar niekada gyvenime man niekas nebuvo toks brangus kaip tu. Jeigu tave prarasčiau nežinau ką daryčiau" jo akys blizgėjo, tik nebuvau tikra ar nuo vandens ar nuo ašarų. Louis akyse mačiau tiek daug nuoširdumo, kad man net suspaudė širdį. Vien girdėti tokius žodžius man buvo kažkas. Niekuomet nesijaučiau tokia mylima.
"Tu manęs neprarasi. Niekada. Prižadu" sumurmėjau.
"Nežadėk to ko negalėsi ištesėti" Louis pakėlė ranką ir išjungė vandenį.
"Loui, aš laukiau tavęs du metus, kol tu buvai kaleime. Aš tavęs nepaliksiu. Bent jau tikrai ne savo noru. Juk vos prieš keletą minučių sutikau būti tavo žmona" tariau ir sujungiau mūsų lūpas. Kai Louis atsitraukė ant jo veido buvo nedidelė šypsenėlė.
"Myliu" jis sušnibždėjo.
"Myliu" atsakiau ir buvau pakelta nuo grindų. Aš greitai apsivijau Louis liemenį kojomis, o jis savo rankas pakišo man po užpakaliu. Mes stovėjom taip keletą minučių kol Louis išnešė mus iš vonios į miegamąjį.
"Aš tuoj" tariau kai jis mane pastatė ant kojų ir greitai nuėjau į vonią. Nusiėmiau šlapius drabužius ir užsidėjau Louis marškinėlius, kurie buvo ant kėdės. Paskutinį kartą žvilgtelėjau į veidrodį ir pasukau link miegamojo. Pamatytas vaizdas mane priverte sukikenti. Louis miegojo veidu į lovą ir tyliai knarkė.
"Loui Loui" tyliai sumurmėjau ir atsiguliau šalia jo ant mūsų užmesdama antklodę. Kažkaip sugebėjau nuimti Louis marškinėlius, bet prie kelnių nelindau. Prisiglaudžiau prie jo šlapios krūtinės ir klausiausi kaip plaka vaikino širdis. Netrukus tvirta ranka prisitraukė mane dar arčiau nei buvau ir aš tyliai sukikenau. Tai tiesiog tobula.

--------------------

-------------

-------

"Ina" kažkas mane pajudino, bet aš tik sumurmėjau kažką neaiškaus ir net neatmerkiau akių.
"Ina, kelkis" žmogus mane papurtė stipriau ir aš priverčiau atsimerkti. Sutikau dvi ryškiai mėlynas akis, kurios tiesiog spindėjo iš džiaugsmo.
"Kas yra?" sumurmėjau pasiražydama ir atsisėsdau lovoje.
"Įvertink mano pastangas" tarė Louis ir parodė į padėklą ant lovos. Jame buvo blynai, sultys ir netgi bandelių.
"Lou... " numykiau su šypsena veide ir apsikabinau jį per kaklą. Vaikinas tyliai sukikeno ir pabučiavo mano kaktą.
"Valgyk, po to važiuosim kai kur" jis atsistojo.
"Kur?" paklausiau pilna burna blynų, kurie buvo labai skanus.
"Staigmena" Louis gudriai šyptelėjo ir išėjo iš kambario. Pasiėmiau stiklinę sulčių ir gerdama pažvelgiau į laikrodį.
"Lou?! Kodėl nesakei, kad dabar antra dienos?! " sušukau ir kaip atsaką gavau tik juoką.
"Nejuokinga... Man darbas... " greitai išlipau iš lovos ir pradėjau rengtis. Louis atėjo į kambarį ir atsirėmė į staktą. Jis stebėjo mane su maža šypsenėle veide, kas vertė mane nervintis.
"Nespoksok" suurzgiau.
"Katuk" Louis priėjo prie manęs iš už nugaros ir apkabino "kokia šiandien diena?" Louis pabučiavo mano kaklą, o aš susimąsčiau. Jo gimtadienis? Ne. Lottie gimtadienis? Ne. Kažkieno gimtadienis...
"Šeštadienis" Louis apsuko mane į save "o tai reiškia, kad į darbą tau nerekia" jis sujungė mūsų lūpas.
"Renkis" jis atsuko mane į spintos pusę ir aš pavarčiau akis.
"Kažkas šiandien geros nuotaikos" tariau išsitraukdama džinsus.
"Džiaukis. Nedažnai būnu" Louis atsigulė ant lovos, bet nesustojo šypsotis. Vaikinas buvo susimąstęs ir prikandęs lūpą. Kelias sekundes tiesiog jį stebėjau, o tada atsisukau atgal į spintą ir užsidėjau marškinius.
"Kur mes važiuosim?!" šuktelėjau išeidama į koridorių. Louis sekė paskui, bet neatsakė. Atsisukau į jį, bet jis tik pakilnojo antakius ir nuėjo prie durų.
"Loui" truktelėjau jį arčiau savęs "kur mes važiuosim?" pažvelgiau jam į akis, o jis tik papurtė galvą.
"Pamatysi. Dėkis batus" Louis man ištiesė batus ir aš atsidususi tiesiog užsidėjau juos ir išėjau į lauką. Dabar nebuvo labai šalta, ankstyvas ruduo, tačiau New Yorkas atrodė labai gražiai. Prie mūsų daugiabučio buvo keli medžiai todėl pusė mašinų buvo užklotos spalvotais lapais.
"Nesvajok. Eime" išgirdau Louis balsą ir jis viena ranka apkabino mano liemenį ir mes kartu nuėjom link mašinos.
"Gal visgi pasakysi kur važiuojam?" pasisukau į jį kai sėdėjom mašinoj. Louis eilinį kartą papurte galvą. Aš atsidusau ir atsisėdau tiesiai. Netrukus pamačiau pažįstamą gatvę ir sukikenau.
"Rimtai?" pažvelgiau į Loui kai mes sustojom prie namo. Jis nebuvo labai pasikeitęs tik kiek apleistas.
"Čia pirmą kartą pamačiau tave. Čia viskas prasidėjo" mes kartu įėjom pro vartus. Sustojau vidury kiemo ir apsižvalgiau. Atrodo viskas buvo vakar.

-----------------------------
"Ar jau baigei mane nužiūrinėti? Tu atvažiavai pasikrušt su Liam, kekše, tai jį ir nužiurinek" jis suurzgė. Aš sustingau. Nespėjau nei sureguot kai mano ranka susidūrė su jo žandu. Jis atsitiesė, sugavo mano ranką ir stipriai suspaudė.
"Negerai padarei. Tau suknistai šakės"
----------------------------

Tai nėra pats geriausias prisiminimas, bet nieko nepakeisi. Nejučia paliečiau pilvą su ranka. Pakėlus akis sutikau Louis liūdna žvilgsnį.
"Aš atsiprašau. Už visus kartus kai tave įskaudinau" vaikinas priėjo prie manęs ir apkabino. Aš paslėpiau galvą jo krūtinėje ir tiesiog klausiausi kaip plaka jo širdis.
"Eime" po kurio laiko Louis atsitraukė ir suėmęs mano ranką pradėjo vesti link galinio kiemo.
"Ar mums čia galima buti?"
"Taip" Louis paprastai atsakė ir šyptelėjo. Pro galinės duris jis įvedė mane į vidų. Nusišypsojau pamačiusi, kad svetainė visai nepasikeitusi. Net sofa ta pati.
Staiga kažkas sujudėjo kampe ir tvirčiau suspaudžiau Louis ranką.
"Tu tikras, kad mes vieni?"
"Taip. Ten turbūt kokia katė. Eime" Louis pradėjo vesti mane į antrą aukštą.
"Čia mano kambarys " tariau kai vaikinas atidarė duris.
"Taip. Kiek dalykų čia ivyko" jis pakilnojo antakius, o mano žandai užsiplieskė raudonai.
"Baik" nuleidau žvilgsnį į žemę, o Louis nusijuokė ir mane apkabino.
"Prisimeni kai aš... " jis priremė mane prie sienos ir norėjo kalbėti toliau, bet aš užčiaupiau jį bučiniu.
"Mano mažytė" Louis atsitraukė ir vieną plaukų sruogą užkišo man už ausies, o kitą ranką įkišo į kelnių kišenę. Staiga jo akys išsiplėtė.
"Kur jis..." Louis pradėjo ieškoti ir kitoj kišenei, bet nerado. Galiausiai jis nusikeikė ir stipriai užmerkė akis.
"Aš tuoj, gerai?" jis pakštelėjo man į lūpas ir išėjo iš kambario.
"Gerai... " atsidusau ir atsisėdau ant lovos. Nežinau kas čia gyvena dabar, bet akivaizdu, kad mergaitė. Labai tvarkinga. Nei vienos dulkelės.
Išgirdau apačioje žingsnius. Turbūt Louis. Nuėjau prie lango ir pažvelgiau į balkoną. Žingsniai priartėjo,  bet aš neatsisukau.
"Prisimeni kai pabėgau pro... " nutilau kai apsisukusi pamačiau ne Louis. Maždaug kambario viduryje stovėjo Mark.
"Ką tu čia veiki?" paklausiau jo, bet jis tik kraupiai nusišypsojo.
"Nėra daug laiko, gražuole, eime" jis pradėjo eiti prie manęs. Buvau įspausta į kampą, todėl bandžiau bėgti pro jį, bet tvirtos rankos mane sugavo. Bandžius rėkti, bet Mark užspaudė man burną. Staiga išgirdau sprogimą. Pažvelgiau pro balkono langą ir pamačiau, kad dega Louis mašina.
"Na ką... Atrodo tavo princas tavęs neišgelbės" Mark pradėjo temptis mane prie durų. Priešinausi kiek galėjau, bet jis buvo neįtikėtinai stiprus. Mano skruostais tekėjo ašaros. Louis turi būti gyvas.
Netrukus mes buvom lauke, o visur buvo pilną dūmų.
"Lysk" Mark mane bandė išgrūsti į bagažinę, bet aš įsirėmiau kojomis ir neleidau jam to padaryti, tačiau netrukus pamačiau vaizdą, kuris privertė mano kūną sustingti, todėl Mark mane įgrūdo į bagažinę. Ant žemės gulėjo Louis kūnas. Jo veidas buvo be gyvybės ženklų, o kairė ranka smarkiai nudegus.
"Louis!" rėkiau, bet žinojau, kad nei jis nei niekas kitas manęs neišgirs. Aš galėjau tiktai spardyti bagažinę, tačiau tai nedavė vilties. Kaip ir mano ašaros.
"Ne... " tyliai sušnibždėjau. Vos per kelias akimirkas tobula diena pavirto pragaru...

Kodėl ilgai nebuvo dalies:
1. Buvau kelionėje
2. Atradau tokį serialą kaip ,,Draugai"
3. Tingėjau rašyt :)

-954❤