Mainų Programa / L. T. / ✔

2. (38)

Ina

Girdėjau šūksnius. Tina ir Mark dėl kažko pykosi. Keli daiktai tikrai skrido į sieną nes girdėjau dūžius.

Tikėjausi, kad visą savo pyktį jie išties ant daiktu ir man nebereikės jo daugiau patirti. Žandą vis dar nemaloniai dilgčiojo, tačiau kraujas jau nebetekėjo. Nuplėšus marškinių skiautę pavyko sustabdyti kraujavimą.

Norėjau kažko imtis. Surasti daiktų, kurie padėtų man apsiginti ar net ištrūkti iš čia, tačiau buvau per daug pavargusi. Nuo smūgių, panikos ir nežinios jausmo.

Atsistojau ir priėjau prie durų stengdamasi išgirsti nors dalį pagrobėjų pokalbio.

"Kodėl tu jį nušovei?!" Tina sušuko ir mano kūnas sustingo. Ne ne ne. Jie negalėjo nušauti Louis. Ne.

"Jis nepadėjo. Vis tiek būtų reikėję juo atsikratyti" Mark balsas artėjo todėl pasitraukiau nuo durų. Metalinės durys sunkiai atsivėrė įleisdamos nors truputį šviesos į šitą tamsų rūsį. Už Mark nugaros mačiau daug spalvoto stiklo ir kelis suolus. Tai panašu į...  Bažnyčia?

"Ar jau ruošėsi pasakyti kodą ar tavo veidas dar nepakankamai gražus?" Mark šaltai žvelgė į mane, bet galiu pasakyti, kad buvo susijaudinęs ar net kažko išsigandęs.

"Aš jau sakiau. Kodo nežinau. Tina, tu pati sakei, kad aš nežinau kodo" tariau pavargusi balsu nes kiekvienas žodis sukeldavo skausmą žande.

"Ateik čia" tvirta Mark ranka suėmė mano ir pradėjo kažkur temptis. Žengiau stačiais laiptais lėtai, tačiau Mark nekantravau ir pradėjo bėgti.

Aš neklydau, mes tikrai buvome bažnyčioje. Ji nebuvo labai didelė, o už lango matėsi daug medžių, todėl spėju, kad mes miške.

Girdėjau kaip Tina užtaisė šautuvą, o netrukus įrėmė man į galvą.

"Judinkis" mergina stumtelėjo mane, o aš prikandau lūpą. Pasiekę altorių mes sustojome.

"Jūs abu keliausite į pragarą" sušnibždėjau kai Mark viską numetė nuo altoriaus ir nustūmė sunkią marmuro plokštę. Akmuo nukrito ant žemės ir suskilo į kelias dalis.

"Į tavo galvą įremtas šautuvas. Dabar nelaikys kandžioms pastaboms, mergyte" Tina nuleido šautuvą ties mano kaklu, kol Mark kažką traukė iš, pasirodo, tuščiavidurio altoriaus. Netrukus jis pradėjo kelti sunkią medinę dėžę.

"Padėk jam" mergina sumurmėjo, bet aš likau vietoje.

"Aš vistiek mirsiu" tariau.

"Aš galiu tau šauti į kelio girnelę ir sukelti tau tokia agonija, kad prašysi mirties, todėl padėk jam ir greičiau viską baikime" nusprendžiau paklausyti jos ir padėjau Mark iškelti dėžę. Jis iš kišenės issitraukė raktą ir atrakino spyną. Dėžėje buvo seifas.  Kitaip nei dėžė jis atrodė vos kelių metų senumo. Arba aš klystu. Mark iškėlė seifą ir pastatė ant žemės.

"Tu tikra, kad čia pinigai? Labai jau mažas" Mark tarė ir parklupdė mane ant žemės.

"Nežinau gal dalis obligacijomis. Dabar greičiau. Turiu negerą nuojautą" Tina apsižvalgė ir stipriau įrėmė į mane ginklą. Stebėjau seifo klavišus. Čia buvo netik skaičiai, bet ir raidės. Kombinacija gali būti bet kokia.

"Nagi" Mark trenkė kumščiu į šalia esančią koloną.

"Kodo aš nežinau" pakartojau jau nežinau kelintą kartą šiandien.

"Tuomet spėk" jie tarė kartu ir as pridėjau ranką prie klavišų. Neįsivaizduju kokį kodą galėjo sugalvoti mama. Pabandžiau vesti Ina, bet seifo viršuje raudonai užsidegė viena iš trijų lempučių.