Moksliukas

14 dalis. Išsiskyrimas

-Atleisk,- jis sušnabždėjo ir...

Ir sulietė mūsų lūpas.

Niall pov.

Aš suliečiau mūsų lūpas ir pradėjau jas lėtai judinti. Bethany tai darė taip pat. Mūsų lūpos judėjo ritmingai.

Tačiau suvokimas man trenkė į galvą ir aš staigiai atsitraukiau.

-Atleisk Bethany man, tačiau taip negalima. Aš didžiausias patyčių objektas mokykloje, o tu paprasta mergina. Aš nenoriu gadinti tavo gyvenimo. Atsiprašau,- paskutinius žodžius sušnabždėjau ir pakštelėjęs jai į lūpas pabėgau.

Aš sušiktai nuo jos pabėgau.

Bethany pov.

Niall pabėgo ir aš nebesupratau kas čia ką tik įvyko.

Lėtai atsisėdau ant šalimais esančio suoliuko ir bandžiau viską perkurti galvoje.

Jis mane pabučiavo ir...

PALA, JIS MANE PABUČIAVO.

Bet tada pabėgo.

Po velniais, jis man susuko protą.

Atsistojau ir pradėjau lėtai eiti link namų vis dar nesuprasdama kas ką tik nutiko...

*Kita diena*

Atsikėliau ryte, bet ne nuo žadintuvo garso, o tiesiog.

Atsisukau į pusę, kur turėjo būti žadintuvas, nes man buvo keista, kodėl jis neskambėjo. Atsisukusi išpūčiau akis. Jis vis dar gulėjo sudaužytas! Velniava!

Greit žvilgtelėjau į telefoną kiek dabar valandų ir išsižiojau.

Jau 7:40!

Greitai apsirengiau, susišukavau, truputį pasidažiau ir pagriebusi kuprinę nusileidau žemyn. Mamos nebuvo, nes ji dažniausiai į darbą išeina 7:30. Supratusi, kad nebespėsiu pavalgyti pusryčių, pagriebiau obuolį ir nulėkiau į koridorių. Vėl pažiūrėjau į telefoną, o šis jau rodė 7:51.

Užsidėjusi vans'us ir pasigriebusi kuprinę išlėkiau iš namų.

*Mokykloje*

Buvo 8:01 ir taip, aš nespėjau. Pasidėjusi striukę į spintelę pradėjau bėgti link geografijos kabineto.

Atbėgus visų dėmesis nukrypo į mane.

-Panele Bethany, vėluojate,- piktai tarė mokytoja.

-Atsiprašau ponia Mrs. Cartney.

-Gali sėstis,- tarė ji.

Man teko sėsti į vienintelę laisvą vietą - prie klasės kalės Lindsey, kadangi aš vis dar buvau supykus ant Jess ir dėl vėlavimo mano vieta buvo užimta.

Praėjus pusei pamokos Lindsey įdėjo kažką į mano ranką kuri buvo po suolu.

Žvilgtelėjusi kas ten išplėčiau akis. Tai buvo nuotrauka, kur mes su Niall bučiuojamės ant tilto.

-Jei nenori, kad ši nuotrauka išplistų po visą mokyklą, duosi man 500 dolerių,- ji sušnabždėjo ir aš išsižiojau,- iki rytojaus.

-Kam tau?

-Ne tavo reikalas.

Ir tuo metu nuskambėjo skambutis.

Lindsey greitai išėjo iš kabineto o aš lėtai susidėjusi daiktus judėjau link dailės kabineto, tačiau buvau įstumta į valytojų sandėliuką.

-Aš girdėjau visą jūsų pokalbį,- tarė Niall uždegęs šviesą,- sakiau, kad per mane tu prisidirbsi.

-Taip..,- nejaukiai nutęsiau.

-Aš kur nors tau juos surasiu bet su sąlyga.

-Kokia?

-Tu nebebendrausi su manim.

Ir šie žodžiai man smeigė į paširdžius.

Labai nusivažiuojuu, bet dar labiau esu pasigedusi jūsų komentarų :((