Galiausiai, su sunkiomis moralinėmis pastangomis, mergina jau parkavosi prie savo darbo ofiso.
Ji vėlavo jau penkias minutes.
Jai tai buvo be galo daug.
Kad ir kaip ji nevertintų laiko, šiuo atveju tai buvo be galo daug. Mat jos viršininkui nelabai patikdavo žmonės,kurie ateina nelaiku.
Ji greitai pasišalino iš mašinos ir užrakinusi ją, nubėgo link įėjimo.
Užkilusi į trečią aukštą, akimirksniu atsidūrė savo ir jos viršininko kabinete.
Vyriškis buvo tik ką atėjęs.
Merginai pasidarė keista, jog jos viršininkas atėjo tai vėlai.
Jis visada būdavo darbe prieš valandą atvykstant jaunai moteriai.
-Kažką pamiršai, jog taip anksti atsidūrei darbe,- nusijuokė šis.
Mergina norėjo atkirsti, jog atėjo beveik laiku, bet kažkodėl akys automatiškai žvilgtelėjo į laikrodį.
Ji suprayo viską.
Nustatytas laikas mašinos laikrodyje buvo teisingas.
Tai jos telefonas klydo.
Tokiu atveju žmogus iššvaisto laiką, ar jį suraupo?
Manau, pirmas variantas.---
Jei galvojate, jog tai pabaiga, tai žinokit klystate:D
Dar penkios dalys bus iš kito žmogaus pozicijos.
Tai išeis lyg dvi skirtingos situacijos, du skirtingi požiūriai.
YOU ARE READING
Wait.
Short StoryMes skubame visi ir visada. Vis bambėdami, jog nėra laiko. Bet mes negalime suprasti, Kad laikas atsiras truputį palaukus. ~ Short story. Bet ne apie meilę. Tad ištroškusios meilės mergaitės gali neskaityti.