Visiems keleiviams saugiai pasiekus savo sėdėjimo vietas, lėktuvas pajudėjo. Po kelių minučių jau ir pakilo.
Vaikinas kuo ramiau sėdėjo savo vietoje, kai jo kaimynas sėdintis šalia vis stresavo, jog pasirinko blogą variantą, skrendant lėktuvu.
Vaikinui nebuvo nieko nuostabiau už stebėjimalą vaizdų pro lėktuvo langelį. Jis galėtų juos stebėti gana įlgą laiką.
Bet jam vis trukdydavo įkyrūs kaimyno sapaliojimai.
Neiškentęs vaikinas atsisuko jo pusėn
-Klausykite, aš puikiausiai suprantu, jog jūs bijote skristi lėktuvu ir tai buvo blogas pasirinkimas, bet nemanau, jog dvi savo gyvenimo valandas norite praleisti dėjuojat. Geriau paimkite knygą į rankas, ar paklausykite muzikos. Bet prašau jūsų, nedėjuokite. Trukdote ir man.
Jei tu vertini laiką,kodėl to nepamokius ir kitų?
YOU ARE READING
Wait.
Short StoryMes skubame visi ir visada. Vis bambėdami, jog nėra laiko. Bet mes negalime suprasti, Kad laikas atsiras truputį palaukus. ~ Short story. Bet ne apie meilę. Tad ištroškusios meilės mergaitės gali neskaityti.
