Vaikinas lėtai vaikštinėjo takeliais palei mišką, grožėdamasis gamta.
Jis jau žinojo, kad ši diena nenueis šuniui ant uodegos.
Gana aksti atsikėlęs, jis padarė gana daug darbų.
Jam beliko tik susikrauti daiktus, nuvažiuoti iki oro uosto ir laukti skrydžio.
Apėjęs parkelį, po truputėlį keliavo namo.
Vaikinas pradėjo niuniuoti dainą, kurią girdėjo šiandien per radiją.
Ji buvo gana linksma.
Grįžęs namo susirado kuprinę, į kurią patalpins visus daiktus ir pradėjo juos krautis.
Kai kuprinėje liko vietos tik vienai knygai, vaikinas negalėjo apsispręsti, kurią imti.
Vis negalėdamas apsispręsti, kažkaip įgrūdo abi knygas.
Pamanė, jog tikrai ras laiko perskaityti jas.
Nes vaikinas puikiai žinojo, jog saugo laiką, tad knygas galės skaityti drąsiai.
YOU ARE READING
Wait.
Short StoryMes skubame visi ir visada. Vis bambėdami, jog nėra laiko. Bet mes negalime suprasti, Kad laikas atsiras truputį palaukus. ~ Short story. Bet ne apie meilę. Tad ištroškusios meilės mergaitės gali neskaityti.