Kuprinę ir mažą tašytę sudėjęs į bagažinę, vaikinas įsėdo į mašiną.
Įsijungė radiją ir nurūkė oro uosto pusėn.
Jis be perstojo niūniavo. Visos dainos lyg stengdavosi įtikti vaikino nuotaikai, ką jos darė puikiai.
Atvažiavęs į oro uostą nuėjo į didžiulį pastatą. Ten pridavė savo bagažą, perėjo patikrą ir dar turėjo pilną valandą.
Valgyti vaikinas tikrai nenorėjo, tad pasirinko tiesiog sėdėjimą ant suoliuko.
Iš mažos tašytės išsitraukęs telefoną sumanė paskambinti savo seseriai.
Jis žinojo, jog ji dirba šiuo metu, bet gal sumanytų pakelti ragelį ir atsisveikinti su savo broliu.
Po kelių įkirių pipsėjimo išgirdo pašto įrašą, pranešantį, jog jo sesuo yra labai užsiėmusi ir neturi laiko atsiliepti.
O vaikinas dar vis tiki, jog jo sesuo gal susiprotės. Jug jai netrūksta motyvacijos. Turi ir užrašą apie laiką, ir brolį, kuris laikosi šio užrašo turinio.
YOU ARE READING
Wait.
Short StoryMes skubame visi ir visada. Vis bambėdami, jog nėra laiko. Bet mes negalime suprasti, Kad laikas atsiras truputį palaukus. ~ Short story. Bet ne apie meilę. Tad ištroškusios meilės mergaitės gali neskaityti.