Pelenai

epilogas

rūgpjūčio dvidešimt penkta

kelios paros praėjusios po dviejų didesniųjų gaisrų mieste.

Aš vis dar galvoju, kaip aš išgyvenau?

Nebeatsimenu kas vyko, kuomet aš apalpau.

Mama sakė, kad mane išgelbėjo.

Bet kas?

Luna, ar tai buvai tu?

Aš padegiau namus.

Norėjau būti kartu su tavimi.

Bet man nepavyko.

Luna, mes nepažaidėme gaudynių.

O tu, juk man prižadėjai...

- Kažkada, prižadu tau, Tomai, mes pažaisime gaudynių. Bet dabar palik mane vieną, aš deginu degtukus.

Luna, kokie mes kvaili buvome.