Pelenai

šešta

Pažinojau mergaitę, kuri mėgo žaisti su degtukais.

Kartą aš jai pasakiau:

- Luna, kodėl nebepieši?

Mergaitė tik pakraipė galvą, uždegė degtuką ir susikaupusi žvelgė į liepsną. Aš laukiau atsakymo.

- Nemoku,- po keletos minučių ištarei.

- Luna, nesąmonė! Tu taip beprotiškai gražiai pieši... Nupiešk mane.

- Tomai, pažiūrėk, kokia graži spalva. Bet koks trumpas gyvenimas.

Tavo akyse vėl susikaupė ašaros.

- Visi žvelgia tik į išorę, o kas viduje dedasi, visiems nusispjaut, kodėl, Tomai?

Aš nebetariau nė žodžio. Luna, tu teisi. Bet ką tu pakeisi?

Ak, kokia tu kvaila buvai.