Pelenai

penkta

Pažinojau mergaitę, kuri mėgo žaisti su degtukais.

Ji man sakydavo:

- Tomai, nori pažaisti kartu su manimi?

- Luna, tu nemoki žaisti. Tu tik degini degtukus. Tai ne žaidimas.

Tu supykdavai ir atšaudavai:

- Ne mano kaltė.

Kas ne tavo kaltė? Luna, paaiškink.

- Nori pažaisti gaudynių?

- Tomai, aš užsiėmus.

Tada pasiimdavai degtukų dėžutę ir iškart uždegdavai penkis degtukus. Susižavėjusi žiūrėdavai į liepsną, ir kuomet degtukas užgesdavo tavo akyse susikaupdavo ašaros.

- Luna, neverk.

- Tomai,- sušniurkšdavo nosimi. - Tu nesupranti.

Ir tada tu puldavai į ašaras.

Ak, kokia tu kvaila buvai.