23.

531 45 9
                                    

Ketvirtadienį po pietų jau buvome Airijoje. Iš pradžių susitvarkiau su dokumentais, o vakarą praleidau su dėžėmis, savo senajame kambaryje. Beveik viską mečiau lauk, o ypač tai kas priminė senąjį gyvenimą.

Kambarys vis tuštėjo ir tuštėjo. Priėjau paskutinį tašką. Spintelė kurioje laikau įvairiausius niekučius. Net nežiūrėdama ką metu, mečiau lauk. Nenorėjau nieko kas primintų Dubliną, tą vasarą ir senąjį gyvenimą. Pačiame spintelės gale, užčiuopiau kažkokią dėžutę. Ištraukiau ją ir giliai įkvėpiau.

Grįžusi iš Los Andželo parsivežiau daug „dovanų". Negalėdama į jas net žiūrėti, vietoj išmetimo pasirinkau jas sudėti į dėžutę ir kur nors nukišti, kad pamirščiau tai ilgam. Ir štai mano planas išsipildė. Atidariau dėžutę ir pažvelgiau į jos turinį. Daug polaroidinių nuotraukų, su Ele, Luke ir kitais. Ir ant pačio galo užkištos mano ir Ashton nuotraukos. Pati paskutinė, buvo padaryta per mano gimtadienį. Joje stovėjo Ashton šypsodamasis, rankose laikydamas veidrodį, kuris siekė žemę. Veidrodyje mačiausi ir aš, bandydama visa tai nufotografuoti. Momentą įamžinau senu polaroidiniu fotoaparatu, kurį gavau nuo Ashton.

-ATSIMINIMO PRADŽIA-

Lėtai išlipau iš lovos, nepersirengusi, tik apsigobusi kaldra ir net nepažiūrėjusi į veidrodį, nupėdinau į virtuvę. Iš jos sklido gardus kvapas ir „Sweater Weather" daina. Įėjusi pamačiau Ashton kažką pjaustant ir linguojant, pro radiją grojančiai dainai, į taktą.

-Labas rytas, - tariau ir blondinas atsisuko.

-Labas rytas, miegančioji gražuole, - atsakė ir nusišypsojo. Netrukus išėjo iš virtuvės, viską mesdamas. Nusekiau vaikiną žvilgsniu. Va čia tai buvo keista.

Priėjusi prie spintelės, atsidariau ją ir pasiėmiau stiklinę. Prisipyliau į ją vandens ir jau norėjau gurkštelėti, tačiau į kambarį sugrįžo Ash laikydamas rankas už nugaros ir paslaptingai šypsodamasis.

-Kažkas pamiršo man kai ką pasakyt, tačiau aš pats sugebėjau tai iškapstyt. Su gimtadieniu! - linksmai tarė Ash ir ištiesė raudoną, nedidelę dovanų dėžutę.

-Nejaugi jau liepos 14-oji? - paklausiau, paimdama dovaną iš blondino rankų.

-Turbūt tave tai nuliūdins, tačiau taip ir tu pasenai dar metais ir atrodai nebe taip, kaip atrodei vakar, - tarė ir nutaisė susirūpinusio miną.

Nustojau atrišinėti kaspiną ir atsisukau į vaikiną.

-Žinai, tai ne tai ką mergina norėtų išgirst per savo 19 - ąjį gimtadienį, - tariau ir nusijuokiau.

Atrišusi kaspiną, nuėmiau dėžutės viršų ir aiktelėjau. Senasis polaroidinis fotoaparatas iš Eladijos parduotuvės, tas kurio labai norėjau. Atsisukau į Ash, jis laukė mano reakcijos.

-Tai pati geriausia dovana, kurią esu gavusi, - tariau ir priėjusi, stipriai apkabinau vaikiną. -Ačiū.

-Nėra už ką, nes čia dar ne pabaiga, - tarė Ashton ir aš paleidusi pažiūrėjau į vaikiną bandydama suprasti ar jis juokauja. - Kaip pavalgysim, kai kur važiuosim.

-Vienas klausimas, - tariau. - Ar tai legalu?

Blondinas papurtė galvą.

-Kodėl būtent to tikiesi iš manęs? - tarė šiek tiek suirzęs ir aš nusijuokiau.

Xxxx

Per pietus važiavome, kažkur ir Ash man nesakė kur. Pasirodo Ashton susitarė sus seneliu, kad gautų mašiną ir dar pasiteiravo keleto kitų dalykų. Taigi neįsivaizduoju ko man tikėtis.

Netrukus sustojome priešais kažkokį gan didelį pastatą. Man išlipus iš mašinos, Ashton paklausė:

-Pameni, sakei, kad neturi menininko kurio pėdomis norėtum sekti? - linktelėjau. -Norint būti menininku, muzikantu, šokėju ar bet kuo kitu, turi turėti žmogų į kurį nori lygiuotis. Tokio žmogaus neturint, nelabai manoma, kad tau pasiseks. Todėl mes dabar esam dailės galerijoje. Tačiau tu ne tokia kuri lygiuotųsi į ką nors, todėl turi rasti pakankamai gerą žmogų, kurį ateityje galėtum pralenkti.

Imagination || Ashton IrwinWhere stories live. Discover now