2014, rugsėjo 6 d.
Niekad nepastebėjau, kokia įvairovė kvapų supasi aplink mus.Kaip kvepia kepsnys, kai mama atidaro kepsnių sezoną pavasarį ir sukviečia visus mūsų draugus, kaip kvepia krosanai, kuriuos Effa kas rytą perka vietinėj kepykloj ar koks kvapas namie vyrauja kiekvieną šeštadienio rytą, kai mama kepa amerikietiškus blynus.Niekad to nesuvokiau, kol nepradėjau skaičiuoti kiekvieno kąsnio, patekusio į mano burną.
Namai vakare kvepėjo lazanija ir ryžių pudingu.Aš norėjau valgyt ir išgirdus mamos 'Mia, ateik valgyt', nusprendžiau, kad turiu pakankamai kontrolės neapsiryt.
Ir aš neapsiryjau, bet kaltė visvien graužė kiekvieną mano lopinėlį ir vienintelė mano galvoje kabojusi mintis buvo liepianti man susikišti du pirštus į gerklę ir išsivemti.
Ir aš taip ir padariau, bet buvau tokia apsvaigus nuo minčių apie suvalgytą maistą, kad visai pamiršau užsirakinti, todėl įėjus Effai krūptelėjau.
Ji susiraukė pamačius du pirštus mano burnoje.
-Ką tu darai?
-Mane supykino,-melagė, ar kada nustosiu meluot?
-Man taip neatrodo,-gilus įkvėpimas.-Kodėl darai tai? Tai ne žaidimas,Mia,-jai ėmus mane kamantinėti, pajutau karštį visam savo kūne.
-Tai ne tavo sušiktas reikalas, Eff,- atrėžiu drebančiu balsu ir išeinu.
Šūdas, kaip galėjau pamiršt užsirakint?
