2014, rugsėjo 11 d.
Man tetrūko 27 minučių, kad būtų jau 3 dienos ir 15 valandų badavimo.
Tetrūko tiek mažai.Aš svėriau 48,6 kg.Mažiau, bet ne mažai.
Tačiau tada, kaip visad, ateina eilė Effos vaidmeniui šiame mano savižudiškam spektaklyje.
Nusileidau žemyn laikydamasi turėklų taip stipriai, kad pabąlo krumpliai.Keliai linko ir aš neturėjau jėgų pastovėt, todėl ant paskutinio laiptelio susmukau.Ausyse spengė, o akyse temo.
Effa, žinoma, sėdėjo svetainėj ir stebėjo mane.Ji neketino leisti man nuaplti ir ėmė paikai klausinėti, kada valgiau paskutinįsyk.
Ar aš melavau? Taip.
Ar Effa patikėjo? Ne.
Ji liepė valgyt ir aš valgiau.Maistas paveikė mane ir aš pamiršau apie kontrolę, apie mano norus būt plonai, apie 3 bado dienas, apie svarstykles ir kalorijas.
Maistas tapo svarbiausiu dalyku ir aš nekenčiu to.
Naktį svėriaus šešis kartus, kol galiausiai svarstyklės sustojo ties 50,7 kg.
Nekenčiau savęs už tai.Stipriai ir per stipriai.
*****
jei kas paliktų kad ir trumpą nuomonę, mano dieną būtų daug spalvingesnė ♡.ačiū skaitantiems x
