nineteen
2014, liepos 23 d.
Susirandu vietą, kurioje jaučiuos gerai ir galiu mokytis biologiją.Viskas lyg ir gerai, gal gerai, nes jau tuoj 17h, o aš dar nevalgiau, o gal gerai, nes nieks netrugdo.Ar bent jau netrugdė.
'Valgyt eik'-Effa taria nepakeldama akių nuo telefono.
'Pasakyk mamai, jog prastai jaučiuos ir nevalgysiu'.
Ji linkteli ir išeina, tačiau neužilgo grįžta atgal.
'Tėtis skambino.'
'Ką sakė?'-pakeliu galva susidomėdama.
'Klausė, ar nenorim skrist pas jį.Pabūt kelias savaites.Nori?'-klausia atsisėsdama šalia.
'Galbūt'-gūžteliu pečiais ir perbraukus per plaukus, pastebiu kaip kažkiek pasikelia mano rankovė.Pataisau ją išsigąsdama, ar Effa nepamatė, tačiau ši nusisukus.
'Ah, dar mama sakė, jog privalėsi vėliau pavalgyt.'-priduria ši.
Atsidūstu ir jai išėjus padedu galvą ant pagalvės.Jei užmigsiu, gal nereiks.
Jei nevalgysiu, būsiu plonesnė.Gražesnė.Patiksiu žmonėms.Garantuota sėkmė.
Tereikia pasirinkti, sekundė ant mano lūpų ar ilgalaikis kūno tobulumas.
Atsakymas aiškus, todėl smingu.
