*Dirty!*Mano motinos žudiko Sūnus// l.t (N-14)

13 dalis

sorry, kad tiek laiko nekėliau... grįžau su nauja dalimi. Sorry už klaidas. 

Po apsipirkinėjimo po parduotuves, Louis mane nuvežė į prabangų prancūzišką restoraną papietauti. Pažvelgusi į padavėjo atnešta meniu, tik išplėčiau akis pamačiusi kainas. Nežinojau ką išsirinkti, todėl leidau išrinkti Louis, kuriam įprasta lankytis tokiuose restoranuose.

Apsižvalgiau ir pastebėjau, kaip rafinuotai visi elgėsi prie stalo. Jaučiausi nejaukiai, nes tai nėra mano aplinka. Labiau patiko greito maisto restoranai, kai niekas nekreipia dėmesio ar tu išsiterliojai kečiupu ar ne ir nekreipia į valgymo manieras.

Paragavau prabangaus vyno ir susiraukiau, nes nebuvau pratusi prie sauso vyno.

- Aš visiškai apie tave nieko nežinau..., - sumurmėjo Louis, o aš nustojau dairysis į visas puses, dar vis bandydama priprasti prie aplinkos, - Spėju iš tavo blaškymosi, tau nepatinka prancūziška virtuvė?

- Neteko ragauti, - prisipažinau, - Tokiame restorane esu pirmą kartą ir nejaukiai jaučiuosi.

- Ar tikrai?, - prisimerkė, - Nevienas vaikinas nebuvo nusivedęs į tokį restoraną?

- Ne, -pakračiau galvą, - Vaikinai su kuriais susitikinėjau nebuvo velniškai turtingi. Bet man patiko ledų kokteiliai, kuriais mane pavaišindavo.

- Mane žavi tavyje paprastumas, Viktorija, - saldžiai kalbėjo ir vėl vaidinau, kad jo žodžiai mane sugėdino ir nuleidau galvą, - Nereikia, dėl to nesusipatoginti. Aš kalbu tiesa. Tik kartais seni įsišaknyje įpročiai neleidžia normaliai mąstyti...

- Tu apie ką?, - paklausiau.

- Aš kalbu apie šį seksualinį žaidimą,- gurkštelėjo vyno, - Žinau, kad merginoms patinka gėlės, kiti banalūs niekučiai... Bet aš nemoku tokiu būti. Man tai nauja.

- Bet man patiko, tai ką darai, - apsilaižiau lūpas, - Man tai irgi nauja, - atviravau ir liečiau pirštais vyno taurės kotelį.

- Papasakok apie savo šeimą, - paprašė, o aš pakėliau akis, nes nesitikėjau sulaukti tokio klausimo. Ką aš jam turėjau atsakyti? Kad mano tėvas nusišovė, o motiną nužudė.

- Tėčio beveik neatsimenu, o motina buvo nuostabi moteris, - liūdnai šyptelėjau.

- Sakydama „buvo", turėjai omenyje jos nebėra?, - susidomėjęs atsargiai paklausė.

- Taip, jie abudu mirę,- šaltai atkirtau ir gurkštelėjau vyno, nes tokiomis temomis nelabai esu linkusi kalbėti ypač kai yra liečiamos vidinės žaizdos.

- Nelaimingas atsitikimas?, - toliau domėjosi. Tikriausiai manė, kad jie pakliuvo į siaubingą autoavariją.

- Ne, - tyliai paneigiau, - Tėtis pasitraukė iš gyvenimo, o motina... Motina rado nužudytą.

- Tai siaubinga, - sumurmėjo, - Ar žudikas už grotų?

- Norėčiau, kad jis būtų už grotų. Bet aš tikiu, kad gyvenimas jį nubaus su kaupu. Ar būtina dabar apie tai kalbėti?, - paklausiau, nes jaučiau, kad kuo toliau kalbame šia tema, tuo labiau mano balsas tampa graudesnis.

- Taip, žinoma, - nusišypsojo, - Kaip pasakysi.

Po šio pokalbio tarp mūsų stojo nemaloni tyla. Tyliai valgėme, o aš pasinėriau į liūdnus prisiminimus. Jaučiau kaipLouis nenuleidžia nuo manęs akių. Jo akyse galėjau įžvelgti susirūpinimą? Keista, kad tokiam žmogui kaip šis gali išvis kažkas rūpėti.

- Papasakok apie savo šeimą, - pertraukiau tylą ir tamsiaplaukio veido išraiška tapo niūri.

- Ką nori išgirsti?, - šaltai paklausė. Ir jis nenorėjo kalbėti apie savo šeimą.

- Kokia ji?

- Tikrai ne svajonių šeima, - panardino akis į lėkštę ir pradėjo šakute žaisti su maistu, - Neturėjau normalios šeimos, kokia visi turi. Tėvas turėjo daug meilužių. Keisdavo jas kaip kojines. Motina, tai žinojo, apie jo slaptus romanus. Neprieštaravo, nes ji vedė jį dėl pinigų. Negimiau iš meilės. Gimiau, tik tam, kad motina galėtų gyventi turtingą gyvenimą. Neturėjau motiniškos meilės ar tėviško auklėjimo. Mane užaugina daugybe besikeičiančių auklių, kurios su mano tėvu miegodavo. Gimdytoja irgi nebuvo šventoji. Kai tik tėvas išvykdavo „darbo reikalais", ji atsivesdavo kitus vyrus į namus. Viską mačiau, bet tylėjau. Saugojau kiekvieno šeimos nario paslaptis. Tikriausiai ne tą tikėjaisi išgirsti?, - kreivai šyptelėjo.

Sustingau, nes tikrai nesitikėjau sulaukti iš Louis tokios šeimos istorijos. Dabar galėjau suprasti kodėl jis... toks. Gyvenime neturėjo gero pavyzdžio. Nors aš tėvus turėjau šalia, tik kelis metus, bet puikiai juos atsimenu. Ypač motina. Tokia gražią ir rafinuota. Norėjau užaugusi atrodyti kaip ji. Ačiū Dievui, kad genetika tai ir padarė.

- Aš tikrai labai užjaučiu, Louis, - ištiesusi paėmiau jo ranką, - Tikriausiai buvo nelengva augti tokioje šeimoje.

- Dabar tu supranti kodėl aš toks, - šaltai tarė ir perbraukė nykščiu per mano krumplius.

- Bet man patinki toks koks esi, - melavau, kad tik paglostyčiau jo ego, - Tu seksualus, aistringas, protingas ir gerai gamini pusryčius, - pagyriau jo sugebėjimus, - Kiekviena mergina svajoja apie tokį vaikiną.

- Ar tu tikrai svajoji apie tokį vaikiną?, - prisimerkęs paklausė.

- Žinoma!, - išplėčiau akis, - Dar kyla klausimas? Turėjai anksčiau pastebėti, kad man tu patinki.

- Puiku, - nudžiugo ir galėjau jausti jo ranką ant apnuoginto kelio, - Prisiekiu, tau patiks ką esu paruošęs.

- Ir ko mes laukiam?, - šelmiškai paklausiau, nusispyriau batelį ir ištiesusi koją po stalu su pėda perbraukiau per vaikino klyną.

 kita dalis bus labai dirty... tikiuosi patiko ir pasakykite ar verta tęsti. 10 vote ir kelsiu naują dalį.